džiaustau skalbinius ir galvoju apie knygas. tiksliau apie tai, kaip dedant jas į lentyną man visada siaubingai rūpi, kas prie ko atsiduria. virginia woolf visada prie sylvios plath dienoraščių. nick cave prie john berryman, patti smith būtinai prie rimbaud. italo calvino prie alessandro baricco. stankevičius visada tarp kajoko ir stankaus. lyg naktimis, niekam nematant, tos pavardės ir autorių nuotraukos slapčia atsiklijuotų nuo knygų nugarėlių ir imtų kalbėtis, rodyti vieni kitiems savo eilėraščius ir mano pieštuku pribraukytas pastraipas.
when i am grown up i shall carry a notebook - a fat book with many pages, methodically lettered. i shall enter my phrases. under b shall come "butterfly powder." if, in my novel, i describe the sun on the window-sill, i shall look under b and find butterfly powder.
paskutiniu metu mintimis vis grįžtu pas virginia woolf, į jos užliūliuojančių bangų puslapius. ak virginia, kaip kartais norėčiau tave apkabinti už visus tuos žodžius, kuriuos įsipinu sau į plaukus vietoj paukščio plunksnų --
month by month things are losing their hardness; even my body now lets the light through; my spine is soft like wax near the flame of the candle. i dream; i dream.
apkabinti ir išimti vieną akmenį iš tavo permirkusio palto kišenės, įsimesti jį sau šalia praėjusį rudenį rasto pirmo kaštono ir visą amžių nešiotis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą