paskutiniai sakiniai

čia vieta, kur galima dalintis skaitomų knygų paskutiniais sakiniais. kodėl paskutiniais? nes jie dažniausiai būna it atskiras pasaulis. tad skaitydami ką nors, nepamirškit brūkštelti čia finalinio puslapių akordo.
- - - - - - -
pradėsiu aš:

Garsas vilkosi jam iš paskos, toks dundesys, girdimas tik dabar toje dalyje, kur lėktuvas praskrido prieš kelias sekundes, už daugelio mylių nuo jūros, virš vieno ar kito miesto.
/Geoff Dyer - Paryžiaus transas

Langas aprasojo.
/Jurga Ivanauskaitė - Pragaro sodai

Skaidri mėlyna spalva. Jauku.
/Antanas Škėma - Balta drobulė

Ir to gana.
/Chuck Palahniuk - Nematomi monstrai

Nieko neliko. Liko tik vėjas.
/Galina Dauguvietytė - Dialogai su savimi

Vieta, kur dabar stovime - griuvėsiuose, tamsoje, ir tai, ką dabar statome - tai gali būti kas tik nori.
/Chuck Palahniuk - Choke

Švito.
/Jurga Ivanauskaitė - Ragana ir lietus

I'm on a trip of my own.
/Allen Ginsberg - Journals. Early Fifties Early Sixties

Laukti.
/Donaldas Kajokas - Ežeras ir kiti jį lydintys asmenys

The car disappears down the road.
/Gus Van Sant - My Own Private Idaho

Ak, pasikarkit, pasikarkit su tuo savo sniegu...
/Saulius Šaltenis - Riešutų duona

Post scriptum. Cave canem. Vulpes
/Donaldas Kajokas - Lapės gaudymas

Bet, užuot pakėlęs akis, grafas de Gransajas nuleido galvą ir užsidengė veidą rankomis.
/Salvador Dali - Paslėpti veidai

Drugys judina sparnus.
ISABELĖ ir DAKTARAS žiūri į naktį.
/Tomas Šinkariukas - Mėnulio vaivorykštė

Ačiū, ačiū, ačiū!
/Jurga Ivanauskaitė - Viršvalandžiai

Taip, sakiau sau, kad esu superherojus.
/Frederic Beigbeder - „Windows on the World“

Giliai atsiduso ir nuskriejo nežinia kur, genamas nepražudomo laisvės jausmo, nuskrido tiesiai pirmyn, tik pirmyn, galbūt ieškodamas savo mažojo eldorado.
/Ričardas Gavelis - Vilniaus džiazas

You stop for a moment to reflect on these words. Then, in a flash, you decide you want to marry Ludmilla.
/Italo Calvino - If on a winter's night a traveller

Akmenukas panyra į vandenį, ir su dukra netekę žado stebime, kaip jis atšoka vieną kartą, atsiduria tarp vandens ir žemės, vėl išnyra ir dar atšoka šeštą, septintą, aštuntą kartą, tarytum norėtų išskristi visiems laikams.
/Frederic Beigbeder - Prancūziškas romanas

- Pažįstu save, - sušuko, - bet tai ir viskas!
/Francis Scott Fitzgerald - Šioje rojaus pusėje

Pavargusi ranka skuba ir delsia, užrašydama pabaigoje: laimingas laivas, perplaukęs jūros gelmes kaip ir raštininkas savo knygą.
/Michail Šiškin - Laiškų knyga

WELCOME TO A BETTER WORLD.
/Frederic Beigbeder - 99 francs

Žingsniavo greitai, neatsigręždamas. Todėl nepamatė, kaip „Almajerio“ užeiga atsiplėšė nuo žemės ir suskilo į tūkstančius gabalėlių, primenančių bures, jos kilo aukštyn, leidosi ir vėl kilo, ir skrido, viską nusinešdamos: žemę ir jūrą, žodžius ir istorijas, viską, nežinia kur, niekas to nežino, gal kada nors kas nors pasijus toks pavargęs, kad tai atskleis.
/Alessandro Baricco - Jūra vandenynas

They were seated in the very front row and, as they listened to Trenet, their eyes glittered like those of their neighbours. Their tears, however, when they came, welled up from quite another source.
/Gilbert Adair - The Dreamers

Pablo was waiting for me, and Mozart too.
/Hermann Hesse - Steppenwolf

Eventually, the bus appeared on the distant horizon, and one of the women, with the relief and disbelief that often accompanies the arrival of public transport said, 'Oh look, the bus is coming'. The other woman - a wise woman, seemingly aware that her words and attitude were potent and poetic enough to form the final sentence in a stranger's book - paused, then said, 'The bus was always coming'.
/Russell Brand - My booky wook

And when I do think, "Man, a fucking motel room with a couple of thousand dollars' worth of narcotics would do me right," I just look over at my dog and remember that Buster's never seen me high.
/Anthony Kiedis - Scar tissue

If you come across a golden-haired child who laughs and never answers your questions, you will know who he is. So, please, write and comfort me by telling me he has come back.
/Antoine de Saint-Exupery - The little prince

C6, A4, E7, - ar aną ankstyvą ūkanotą vasaros rytmetį, pakėlęs, regis, tam tyčia po jo kojomis pamestą Paryžiaus schemos, Paryžiaus plano, Paryžiaus žemėlapio atplaišą, įtarti galėjo, kad tas iš raidžių ir skaičių nuaustas tinklelis jį taip supančios, B5, D3, F8, - ar akimis jį tyrinėdamas pamanyti galėjo, jog taip ilgai, gal niekada iš jo ištrūkt neįstengs?
/Valdas Papievis - Vienos vasaros emigrantai

Paskambinsiu Lisei ir pasakysiu jai, kad man atrodo, jog gyvenimas panašus į kelionę ir kad galbūt, bet tik galbūt, aš esu šaunus vaikinas.
/Erlend Loe - Naivus. Super.

Hand in hand, the handsome young couple, the painter and the muse, walked out of the Museum of Modern Art into a soft autumn New York day.
/Christopher Moore - Sacre Bleu

You are no longer quite certain which side of the fence is the dream.
/Erin Morgenstern - The night circus

She closed her eyes and slept.
/Alessandro Baricco - Without blood

But the man who comes back through the Door in the Wall will never be quite the same as the man who went out. He will be wiser but less cocksure, happier but less self-satisfied, humbler in acknowledging his ignorance yet better equipped to understand the relationship of words to things, of systematic reasoning to the unfathomable Mystery which it tries, forever vainly, to comprehend.
/Aldous Huxley - The Doors of Perception

There is a posthumous state of the kind described in Sir Oliver Lodge's book, Raymond; but there is also a heaven of blissful visionary experience; there is also a hell of the same kind of appalling visionary experience as is suffered here by schizophrenics and some of those who take mescalin and there is also an experience, beyond time, of union with the divine Ground.
/Aldous Huxley - Heaven and Hell

We must keep looking. I'll be off now.
/Jean-Dominique Bauby - The Diving-Bell and the Butterfly

Vienaip ar kitaip, istorijos pabaiga tėra istorijos kūrimo pradžia. Vera nepasirodė arba pasirodė tik kaip vaizdinys, todėl nuo šiol  ji egzistuos tik atmintyje, o atmintis, kaip mes visi žinome, tėra keista, iracionali kolektyvinė konstrukcija.
/Valentinas Klimašauskas - Alfavilnius

Šįkart tikrai baigta.
(Išeina.)
/Alessandro Baricco - Novečentas

Kartais, vėjuotomis dienomis, nusileisdavo prie ežero ir ten ištisas valandas žiūrėdavo į jį, nes jam regėdavosi, jog mato lengvą, nepaaiškinamą, ant vandens nupieštą reginį - tokį, koks buvo jo gyvenimas.
/Alessandro Baricco - Šilkas

And now America.
/Alessandro Baricco - Lands of Glass

- Laimingi? - kimiu balsu paklausė ponas Lorencas.
- Laimingi, - patvirtino senoji Florika.
/Angela Nanetti - Žmogus, kuris augino kometas

Whispers:
"We look forward to getting you back."
/Chuck Palahniuk - Fight Club

P.S. Šią akimirką manyje dar nėra tikėjimo, ir aš bijau mirti be Dangaus.
/Salvador Dali - Slaptas Salvadoro Dali gyvenimas

Bonjour!
/Salvador Dali - Diary of a Genius

Naktis. Lyja...
/Maris Martinsons - Amaya

Kadangi Jelizaveta Seler ten gyveno, ten ir sustojo jos širdis.
/Alessandro Baricco - Toji istorija

- Jie laukia mūsų, - tarė ji.
/Gintaras Beresnevičius - Nuostabūs Tomo Vagabundo nuotykiai ir regėjimai

I felt like a monster reincarnation of Horatio Alger... a Man on the Move, and just sick enough to be totally confident.
/Hunter S. Thompson - Fear and Loathing in Las Vegas

The sun is total and burning and just right there, and today is a beautiful day.
Testing, testing, one, two -
/Chuck Palahniuk - Survivor

All that remained was the sound of the wind slipping through a stand of white birch trees.
/Haruki Murakami - Colorless Tsukuru Tazaki and His Years of Pilgrimage

The inferno of the living is not something that will be; if there is one, it is already here, the inferno where we live every day, that we form by being together. There are two ways to escape suffering it. The first is easy for many: accept the inferno and become such a part of it that you can no longer see it. The second is risky and demands constant vigilance and apprehension: seek and learn to recognize who and what, in the midst of the inferno, are not inferno, then make them endure, give them space.
/Italo Calvino - Invisible Cities

The strains of the piano and violin rose up weakly from below.
/Milan Kundera - The Unbearable Lightness of Being

It's war.
/Erlend Loe - Doppler