priverk nakčiai langą

gone are the days

2012-02-17T18:14:00.003+01:00

galbūt tai jau mano rašymų pabaiga, galvojau šluodama dulkes iš po lovos
galbūt aš daugiau jau nieko gyvenime nedarysiu, tik sėdėsiu dieną naktį ant grindų, vakarais nejungdama šviesos, tyliai priglaudusi pirštų galus prie vėstančio arbatinuko. ir taip eis vasara, ruduo, žiema, visi septyni metų laikai, ir niekas manęs nebepažins, tik sakys, kad iš veido primenu jūrą.
galbūt esu tik ištrauka iš kitam pasaulio krašte rašomos knygos apie tris brolius (aš tas ketvirtasis).

belieka tik atsisveikint, tik atsidust, kaip eilėraščiuos

nes vasario septynioliktosios ir yra tiktai tam, kad nukabintum nuo lango kalėdines lemputes

oficialus kreipimasis į tautos atstovus, turinčius facebook/twitter anketas

2012-01-20T22:25:00.004+01:00

žmonės mielieji! (gerai, pradžia ne visai tokia turėjo būt)
visi visi, turintys profilius facebook ir twitter svetainėse, ir visi visi, kuriems negaila pusės minutės savo gyvenimo, paspauskit Č I A mygtuką vote, pasidalinkit nuoroda su savo draugais ir padėkit bent žingsneliu priartėti prie svajonės išsipildymo! balsuoti galima iki sausio 26 dienos
plačiau apie konkursą: č i a
plačiau apie Beną: č i a

piešinys:

iš anksto sakau ačiū, danke, merci, kiitos. dabar kiekvienas iš jūsų galit reikalauti puodelio arbatos arba atviruko - - -

2012-01-18T03:50:00.002+01:00

ką veikia normalūs žmonės ketvirtą ryte?
valgo obuolius klausydami goodbye hooray

2012-01-10T14:12:00.001+01:00

Interviewer: So, Frank, you have long hair. Does that make you a woman?
Frank Zappa: You have a wooden leg. Does that make you a table?

you're really nowhere

2012-01-08T23:27:00.002+01:00

paskutinis arbatos puodelis šiąnakt
plaukai nespės išdžiūti per tris valandas
fone nirvana
daiktai nesukrauti
juodraštis įrašytas automatiškai 00.38
i'm really nowhere

ir tai viskas ką matau
nes rytoj sėdėdama virš debesų
skaitysiu kajoko eilėraščius

take a look at where you are
it's pretty scary

pirma naktis, kai bon iver neužmig(d)o

2012-01-07T04:18:00.002+01:00

dievas matė aš stengiaus bandžiau bet matyt iš tiesų negaliu, todėl išlipau iš lovos be dvidešimt trijų penkios, atsipjoviau riekelę meliono ir stovėjau prie palangės, it katinas spoksodama į pilnatį. twinkle twinkle little star -

that awkward moment, kai regis užsidegtum visas namie esančias žvakes atsidarytum visus langus ir it tie žmonės iš prancūziškų filmų surūkytum tris cigaretes, būtinai - vieną po kitos, vieną po kitos, vieną po. bet vietoj to įsijungi californication. veikia beveik taip pat, kaip ir žvakės su langais.

tiek tos manęs. kiek tos manęs?
jei tai nemiga - tebūsiu palaiminta

(that was wisconsin, that was yesterday
now i have nothing that i can keep)

new york, new york

2012-01-05T17:42:00.003+01:00

dabar labai juokinga, nes kažkada man žadėjo už pirmojo bestselerio honorarą nupirkti fender strat. visai tokį kaip briano. garantuoju, apie šią istoriją kada nors rašys new york times. o iki tol aš ir toliau klausydama factory of faith dainuosiu factually i – i’m just a piece of it /
factually i – the very least of it

nes tik tas dvi eilutes kol kas ir temoku - - -

2012-01-02T00:56:00.003+01:00

tekantys, tekantys - - -
---------------------------

nes tiek tos manęs

2012-01-01T02:48:00.002+01:00

užmigdyk, užmigdyk mano miegą

o kas ir belieka - - - tik sėdėti ir stebėtis viskuo
žmonėmis
dangumi
sniegu
ypač sniegu
ir ypač žmonėmis

per visą vakarą - vos vienas gurkšnis šampano
trečią nakties tiesiai iš butelio
nes kaip kitaip nuplausi saldų avietinio pyrago skonį

ir net po to gurkšnio yra žmogus, kurį geriausiai pažįstu iš rankų

užmigdyk, užmigdyk -

2011-12-27T23:27:00.002+01:00

Aštuonios eilutės rudens

Toks vakaras... Ir toks ne mano kraštas,
Kad - jei turėtum - šautum iš patrankos.
Bet Vakaras štai paima už rankos,
O iš akių Rudens pabyra ašaros...

Ir aš tas šaltas ašaras renku,
Su Vakaru einu į tuščią stotį,
Ir šaudo Vėjas įtemptu lanku
Iš Dievo sodų...

/J. Erlickas

2011-12-27T15:49:00.001+01:00

sėdžiu
ūžia vėjas
o aš jau
pusvalandį
dainuoju vieną
ir tą pačią
eilutę -
now i'm a stranger

jei kada rašysiu knygą, jos herojų vardai bus iš dviejų skiemenų

2011-12-24T13:28:00.002+01:00

kad neužmigčiau, skaičiavau kirpėjo marškinių sagas
viena
dvi
- - -
tik tiek ir lieka kartais, kai susninga kažkur vidury brėmeno
kai batai peršlampa bėgant per balas iki lėktuvo
tik tiek ir lieka
pasilieka
pa(si)lieka
- - -
viena
dvi
trys
- - -
šildyčiausi rankas uždegusi visus savo juodraščius, švarraščius - -
viską, kas dega
kas lieka iš susnigtos manęs
turbūt viskas turbūt nieko
- - -
septynios
aštuonios
- - -
grįšiu, kur dar nebuvau
nes rytais sau vėl primenu džimą morisoną
- - -
šešiolika. šešiolika juodų, mažų, su keturiomis skylutėmis.
(kad neužmigčiau, skaičiavau kirpėjo marškinių sagas)

2011-12-20T22:13:00.001+01:00

šiandien mane įsidėjo į rakinamą stalčių

2011-12-18T11:22:00.000+01:00

pirmas traukinys išvyksta po dviejų valandų ir trisdešimt vienos minutės

2011-12-16T18:28:00.002+01:00

kiek daugiau nei para be miego. kiek daugiau nei komplikuoti santykiai su excel, kurie apie trečią nakties išėjo į gera. viva la economic geography, nes prie jos pagaliau galiu dėti pliusą. ir nors i could sleep for thousand years, turiu karamelinių ledų (vėl), apelsinų sulčių (vėl), daug mandarinų (vėl) ir penkis nuostabiai žalius obuolius. taip susisupusi į tris pledus žybčiojant kalėdinėms lemputėms vakare n-tąjį kartą žiūrėsiu down to you

sulijau

2011-12-14T01:22:00.001+01:00

kvėpuojant kažkas tarp šonkaulių kairėje pusėje tyliai dilgt dilgt dilgčioja

gal tai vėjas

2011-12-12T21:44:00.002+01:00

na, žinot, kaip, čia, pasakius, kad, čia, aiškiai, per, daug, kablelių, tačiau, ką, aš, sau, galiu, padaryti, kai, tik, šypsausi, šypsausi, šypsausi, šypsausi, šypsausi, šypsausi, šypsausi, šypsausi, dar, kartais, beveik, verkiu, bet, ne, todėl, kad, čia, aiškiai, per, daug, kablelių, o, todėl, kad, kaip, čia, pasakius, tiesiog, aš turiu bilietą į red hot chili peppers

OHMYFUCKINGGODTHATDOESNTEVENEXISTS

o ką apie mane

2011-12-12T16:00:00.002+01:00

aš jau kelinta diena nesugebu čia sukurpti nė žodžio. nė kelių raidžių, po kurių jau tik trys brūkšniai

galbūt dėl to, kad palei langą lipnia juosta priklijuotos žybsi kalėdinės lemputės, kambaryje +25, o man vis tiek šalta, todėl darausi puodelį vanilinės arbatos. o gal dėl to, kad nuėjau miegoti penktą ryto, nes va taip iki paryčių valgiau karamelinius ledus ir gėriau apelsinų sultis žiūrėdama love actually, ir šypsojau šypsojau pati sau viena, nes čia nebūna tokio ilgio reklamų, kad gali pamiršti, kokį filmą žiūri.
po savaitės mano lėktuvas palies žemę, o aš, matyt, pati sau dainuosiu honey come home. ir vėl šypsosiu šypsosiu, nes per vieną dieną būsiu važiavusi keturiais traukiniais ir tramvajumi, o naktį oro uoste praleidusi skaitant murakami. ir gal dar gros bitlai; vis tą pačią dainą:

two of us wearing raincoats
standing solo
iiiiiin theeeee suuuuun

o ką apie mane, mielieji, ką apie mane
tik trim brūkšniais meldžiu, kad pasnigtų:
brūkšnys brūkšnys brūkšnys

nes jei kitąmet aš ne į metallicą danijoj / ne į red hot lietuvoj,
tai jau tik į paryžių!
x x x x x x x x x x x x x x x
o ir ką apie jus, mylimieji
kalėdų proga padovanokit man arbatos ir d. kajoko kurčiam asiliukui
ir pasiimkit mane vienai nakčiai į prahą

brūkšnys brūkšnys brūkšnys

2011-11-24T01:09:00.000+01:00

nuo karuselės rato atitrūkęs

per naktį parku vaikščiojo arkliukas

taip jau nutiko kad tą pačią naktį

po parko rūką braidžiojo vienatvė

– o kas toliau?

– ar neužtenka: rūkas

naktis vienatvė ir arkliukas

/D. Kajokas

2011-11-21T00:00:00.001+01:00

padarykit, kad snigtų. kad užpustytų mano duris ir aš turėčiau išlipti pro langą -

2011-11-04T21:40:00.002+01:00

viskas laikina.
meilė.
menas.
žemės planeta.
jūs.
aš.

ypač aš.
/99 francs.

keisti žmonės rudenį. kartais dar noriu paklaust, apie ką jie galvoja. ką galvoja. ar galvoja.
bet dažniau tik išjungiu šviesas vakarais, prisipilu stiklinę šokoladinio pieno ir visu garsu atsuku atiką

prisimink mane prašau
be priežasties šiaip sau
tik tam kad kartais būtų gera

pasakyk ką nors gražaus
ypatingo subtilaus
to suaugę paprastai nedaro
-----------------------------
ir kai šiandien parduotuvėje manęs paklausė:
- hvor mange æbler?
šypteldama atsakiau:
- syv.
teleportuokit mane valandai į uteną pirmąją gruodžio dieną

2011-11-02T15:47:00.001+01:00

kai šitoks rūkas, mano draugai,
aš nematau nieko

tik paukščius, tupiančius man ant rankų

2011-10-28T22:30:00.002+02:00

tai buvo ilga naktis niujorke
ir aš gėriau vandenį
iš žalios stiklinės
stovėdama prieš veidrodį

2011-10-27T00:24:00.000+02:00

tu nieko nieko

nesakyk -

2011-10-26T11:07:00.002+02:00

šis miestas jau turi savo dainas:

štai senamiestis vakare, kai jau tamsu, o aš skubu namo po danų k. pamokos
štai tavo gatvės dalis
o čia mano
ir požeminė perėja, kur nuolat negęsta šviesa
čia uostas
štai tiltas

ir štai aš, ant to tilto stovinti

was a long and dark december

2011-10-24T22:09:00.002+02:00

jausmas, kai sėdi įmerkęs kojas į debesis, o virš tavęs jau nieko nieko - tik dangus.
iš namų į namus, iš traukinio į traukinį, kuriame užmigau kokį tūkstantį kartų (ir tūkstantį - pabudau)

ir kai važiuojant aukštu tiltu per jūrą sėdi įmerkęs kojas į sūrius jos vandenis
nė nenumanai, kad išlipus pasigirs

i took my love down to violet hill
there we sat in snow

dar nenumanai
kad jau laikas susirasti savo violetinę kalvą
ir išsiųsti Džo tris sakinius:
tomorrow. midnight. violet hill.

2011-10-20T23:39:00.002+02:00

sėdėjau ant grindų, išjungusi šviesą, beveik beveik nekvėpuodama. pusvalandį. visas trisdešimt minučių. visas sekundes, srūvančias spinduliais man ant veido. šįvakar sugėriau viską. pusvalandį. trisdešimt minučių. sėdėdama ant grindų. išjungusi šviesą. ak, kartojuosi, kartojuosi - -

bet aš tik tik-tikėjau ta tyla besibaigiant posmui, po kurio, matyt, jau tik taškas. po kurio jau, matyt, beliktų vien aikčiot, jei dar kvėpuočiau matydama šitaip žvilgančias akis.

(Likimas vėlei bus man maloningas:
aš ją surasiu, tysančią smėly
tamsiausią rožę, nes rugpjūtis sninga,
nes mano sniego rūmai dulkini)

aš tik-tikėjau kiekvienu žodžiu. pasakytu. nepasakytu. numanytu. gal-gal ir aš - tik tokia, kuomet naktimis stovėdama prie lango kalbu eilėmis, kai jau seniai laikas miegoti. gal - - gal ir aš - - tik tokia.

(žiūrėk žiūrėk, virš mano veido sninga)

ir taip visą pusvalandį. trisdešimt minučių ant grindų. be arbatos, nes kam - - - juk vis tiek atšaltų. juk po to ji gal net pavirstų į vyną.
nes aš negaliu netikėt, kai stovėdamas basomis ant smėlio aktorius iškalba - -

Dabar jau mūsų neišgelbės nieks
tu baltas ciklamenas prapulties
bučiuoki kaukolę ir nebijok mirties
dabar jau meilė ar mirtis žydės
balta šviesa ji mėlynos nakties
spindėjimas ir žiedas prapulties
mylėk mane ir nebijok mirties

- - iškalba taip, kad tas smėlis, rodos, man tarp pirštų -

2011-10-16T23:37:00.002+02:00

aš tik tyliu, tyliu. valgau braškes ir tyliu, tyliu.
mano kambary beveik žiema. ir aš noriu sapnuoti - - - pasakyk, ką gi turėčiau atiduoti, kad galėčiau padėt galvą ant tavo peties - - - tik ar aš tada užmigčiau, ak, pasakyk, ar užmigčiau - -
- kas mes būsim po metų, po trijų, penkių? - vis dar neišsprūsta.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -- - - -- - - - - - - -
po tokių amžinų vakarų
aš tik tyliu, tyliu.
kaip tie laikrodžiai, visi sustoję
kaip tas šurmulys, kurio negirdėjau
kaip tie saksofono garsai
kaip tos mes

Sniege

2011-10-09T23:35:00.005+02:00

aš pažadėjau tau žodį. raidę. na ir kas kad tik vieną lape ir na ir kas kad ką tik nesudėjau kablelių. gal kartais užtenka būti. kaip kad mes būnam vakarais. ir gal aš išties nenueinu miegoti. gal naktys nemoka miegoti naktimis, gal tik rytais - - - antra diena kaip iš lovos išlipu tik vidurdieny, kai nei saulės, nei dangaus. tik šviesa, įkyriai besibraunanti pro iki skausmo uždengtas žaliuzes. ir deja deja - sekmadieniais lyja

(taip, tai vienas iš tų awkward momentų, kai įkeliu vogtą nuotrauką)

susirašau ant rankos, ką tau atvežti. saujelę migdolų. vėjo. ir dar raidę. vieną lape

paskutinė mano sentimentalumo akimirka 2

2011-10-04T22:28:00.003+02:00

visą naktį į tavo akis pražiūrėjau. tarsi būčiau žvelgusi į žalią žalios jūros dugną, į kurį galiausiai nuskęs visi pasaulio laivai, visos valtys ir irklai, paleidžiami vėjo nugairintų rankų. ir bijojau, bijojau net sumirksėti. bijojau to paskutinio knygos sakinio, kurio gale net taško nėra
- you mean, without a full stop? - klausei.
ar galima nemėgti šeštadienių ir tavo istorijos tvarkaraščio, aplieto
-coffee, - tarei tartum sau.
ar galima nemėgti nuobodžių filmų, tavo naujo balto kilimo arba to, kad darydami skaidres per vieną valandą sugebam išrinkt tiktai foną - - -
- we have a background. it means, that our slides are done.
negalima...
negalima net sujudėt, kai visą naktį žiūriu į tas akis. ir dar iš taip arti, jog, rodos, jos aprasos kiekvienąkart man iškvepiant.

2011-10-03T21:27:00.002+02:00

galbūt kitą savaitę mano traukinys išvyks 05:58

2011-09-30T22:12:00.001+02:00

pamatysiu tave jau tik spalį -

2011-09-30T00:10:00.001+02:00

nešiojuos tave
tarp knygos puslapių.

ak padėčiau galvą ir rodos užmigčiau
žiemos miegu

2011-09-29T15:37:00.001+02:00

- turėtum paprašyt, kad tau pagročiau.
- ir pagrotum?
- ne, greičiausiai ne. - - man tik reikia, kad paprašytum.

2011-09-28T20:59:00.002+02:00

aš šiek tiek pavargau. man tik reikia numigti, galvą priglaudus prie debesų.
o tu toks baltas baltas kaip sniegas

2011-09-28T17:49:00.002+02:00

kur tu bebūtum - maskvoj, teherane
atmink, kad mudu - bičiuliai ten, meilužiai čia

per rūkus šiandien braidėm
ir rytiniai praeiviai tekini tyliai rūko
ak ir aš ak ir aš

tekina

su pirmuoju kaštonu kišenėj

2011-09-27T23:24:00.002+02:00

ir saulė į akis ir geltoni klevai ir atrodo kad nieko ir atrodai kaip v i s ą l a i k

paskutinė mano sentimentalumo akimirka

2011-09-26T00:39:00.002+02:00

aš mačiau, kaip rašai laiškus. pradžia visuomet sunkiausia, sakei.
kaip lėtai, žodis po žodžio
raidė po raidės.
tarp jų amžiams įkalini savo balsą; prieš išsiųsdamas triskart garsiai perskaitai. todėl man tavo laiškų reikia tik klausytis. klau sy tis klau sy tis klau sy tis žodžių, kurie dažnai - - - nei apie tave, nei apie mane. ir tuo pačiu apie mus. ir tuo pačiu apie nieką.
ar mes - - niekur? ne, neatsakyk, juk mūsų net nėra, tai kaip gi mes galim - -
* * *
šiandien dangų dvidešimt šeši lėktuvai braižo
kaip kad aš tavo rankas sušalusiais pirštais išraižyčiau
išrašyčiau
dievaži, išrašyčiau
* * *
pradžia visuomet sunkiausia, sakei.

2011-09-25T22:11:00.000+02:00

iš pašto dėžutės

2011-09-25T00:21:00.002+02:00

žinai, - - jei galėčiau visa tai užrašyt... tačiau tik stoviu nugara atsirėmusi į duris ir klausau, kaip kažkas antrame aukšte nuo pat ryto gitara groja tą pačią melodiją. iš braukimo per stygas galima suprast, kad dar tik mokosi. kaskart užkliūna ties perėjimu nuo vieno akordo prie kito. jaučiuosi tarsi vagis šitaip klausydama. net beveik nekvėpuoju. gal net beveik nesu.
ruduo čia prasideda saulei nusileidus. ir kai vakarėjantys debesys atsispindi ant mano stiklinio staliuko paviršiaus, suprantu, kad jei netyčia brūkštelėtum per jį pirštų galiukais, - - aš gal niekada jo nevalyčiau.
ak, visa tai kvaila. kartais reikia garsiai sau ištarti, kad suprastum, -

v i s a t a i k v a i l a .

bet žinai, - kai užsimerkiu ir bandau prisimint tavo veidą, - aš negaliu. dėlioju tave iš atskirų atminties skiaučių, tačiau vienos visuomet pritrūksta. galbūt todėl šitaip trokštu sėsti į traukinį ir išvažiuoti į dykumą. kad ir dabar. kad ir šią minutę. į dykumą, kurioje įkalinčiau save tūkstančiai naktų. greičiausiai išprotėčiau jau po dešimties.
ruduo čia prasideda saulei nusileidus. tada sulėtėja dangus.
l ė t ė j a
l ė t ė j a
kol visai užšąla.
ir gatvės tampa šiek tiek kitokios. ir jau nebe tokie šaižūs raudoni šviesoforo signalai.
tuomet man taip reikia ėjimo į niekur. gatvėmis, pakrantėmis, tiltais. ėjimo negalvojant. ėjimo tiesiog tam, kad eičiau. bet bijau, kad toks ėjimas į Niekur pasibaigtų ties tavo durimis - - -.
et, jei tik galėčiau visa tai užrašyt - - - tačiau kai daina su žodžiais i can't wait for you apsuka septintą ratą iš eilės, kažkas antrame aukšte vėl paima gitarą.
i c a n ' t w a i t f o r y o u
i c a n ' t w a i t f o r y o u
i c a n ' t w a i t f o r y o u
o aš galiu. galiu. ir laukčiau. kiekvieną dieną trečią valandą prie pilies. visai kaip pirmąkart. ir vorai įpintų savo tinklus man į plaukus. ir paukščiai susisuktų juose lizdus. ir patvintų jūra po šalčiausios žiemos sniegui ištirpus.
i c a n w a i t f o r y o u
i c a n w a i t f o r y o u
i c a n w a i t f o r y o u

diena, kai iš palto ištrūksta sagos ir beveik beveik pakelia tiltą man dar bėgant per jį

2011-09-23T23:10:00.003+02:00

ir aš vėl apie tą patį
ir aš vėl ten pat

ak, parneščiau tau
šviesos akyse
perbėgčiau judriausią
gatvę lipdama per
mašinų stogus
ištrinčiau kiekvieną
kada nors parašytą
žodį ir laukčiau
laukčiau milijonus metų

nes aš nerūkau
aš tik rūkais, tik
iš rūkų

juk dieviškam vakarui dievų nereikia,
juk nereikia? reikia tik septinto
kavos puodelio šiandien ir dar
vieno prancūziško filmo.

ak aš ir vėl ten pat

išvogčiau tau visus obuolius
nuo tobulos obels tobulų šakų
mano-tavo gatvėj

ak ak
aš ir vėl apie tą patį,
mano tūkstantį kartų - - -

aš ir vėl

aš ir vėl

aš

2011-09-22T21:30:00.003+02:00

ir vakarai čia protingesni už rytus
(išskyrus tai, kad rytais, likus septynioms
minutėms iki dešimtos, senamiesčio
gatvės kvepia ką tik iškeptomis bandelėmis
ir karšta karšta kava, kurios čia
niekuomet nebūna per daug.
idiotai kavos negeria.)

ir ak ak kaip tos gatvės blizga saulėje
po smarkaus smarkaus lietaus, kuriam
prasidėjus žvilgteliu į tave ir prisimenu,
kad vėl palikau skėtį namie.

lady lights a cigarette
puffs away, and winter comes

savaitgalį eisiu ieškoti kaštonų.

2011-09-20T22:14:00.001+02:00

o kas belieka einant ilgiausiu pasaulio tiltu ir lyg vaikystėj braukiant dešinės rankos pirštais per turėklus, vėjui beviltiškai kedenant garbanas, grojant red hotams, jaučiant situacijos absurdiškumą kvailumą beviltiškumą ir norą rėkti - - -

tik šypsotis.

2011-09-20T22:12:00.000+02:00

žaidžiu nr2.

2011-09-19T20:52:00.000+02:00

žaidžiu nr1.

2011-09-19T00:05:00.000+02:00

prancūziško kino vakarai

2011-09-18T00:06:00.002+02:00

būna, kad trims paroms užsiciklinu ties viena daina
ir kai atrodo, kad viskas jau parašyta -
sėduosi ant savo žalio kilimo su pilnu puodeliu
šalto šokoladinio pieno ir kartoju kartoju - -
deep inside the canyon i can't hide
all i ever wanted was your life
iki kol neišaušta.
(gal net nežinai, kiek atiduočiau už akimirką.
nežinai. nes ir aš pati
ne
ži
nau.)

paskui dar mąstau, kad tądien reikėjo pasiskolint skėtį.
na ir kas, kad nelijo.

2011-09-15T21:53:00.000+02:00

durys, į kurias kol kas dar niekas nepasibeldė

2011-09-15T21:21:00.002+02:00

pirmas sakinys visuomet būna sunkiausias. kadangi jį jau parašiau, turėtų būti lengviau.
pamažu priprantu prie akimirkos tobulumo
kai einam namo dviračių taku ir pro mus
nuolat kas nors pravažiuoja
net nežinau kodėl visada atsilieku vienu žingsniu
gal visa tai tiesiog primena kadrus
kuriuos užfiksavo pirmieji pasaulyje fotoaparatai -
blykst - ir užsegu dar vieną švarko sagą
- blykst - ir sustojam prie šviesoforo
- - blykst - ir paspiri pirmąjį šio rudens kaštoną
- - blykst - ir užvertęs galvą į dangų sakai -
- - - it's not raining, it's not raining, it's only magic
- - - and it doesn't exist
blykst -
- blykst -
- - blykst -
kas gali būti jaukiau už tą tylą
kai iš lėto aidim tavo-mano gatve

2011-09-15T00:29:00.002+02:00

history representation - done
essay of 500 words - done

i'm the king of the wooooorld! visai kaip titanike

šiandien apklijavau sienas piešiniais ir stebėjau kaip saulei leidžiantis paskutiniai spinduliai glotniai nugula vakar šluotas grindis.
gal ir nieko daugiau. tik matyt nereikėtų laikrodžiams artėjant prie pirmos valandos nakties sėdėt prieš stalinę lempą ir klausytis d.r. matyt reikėtų sudėt kablelius. bet

nežinau ar galiu netikėti kai šitokie lie-ie-tūs
nežinau ar galiu netikėti kai priėjęs pasakai
- twenty five minutes!
nežinau ar galiu

matyt ne

2011-09-13T21:31:00.002+02:00

rytoj istorijos reprezentacija, o aš galiu didžiuotis, kad esu kažkur visatos vidury galvą panardinusi giliai giliai po vandeniu ir žvaigždėmis, o temperatūra, regis, kyla kas tris sekundes

here you must learn to love:
- the rain
- the wind
- both at the same time

guodžiuosi tik tuo, kad arbatinuke vanduo vis dar šiltas. ir kad jau tuoj tuoj bus pirmoji naktis savam kambary (finally!). ir kad gal dar šią savaitę čia gersim arbatą. ir kad gal rytoj, gal poryt - - -.

2011-09-09T17:45:00.002+02:00

ir kai tylim, kartais nebežinau, apie ką

(norėčiau į miestą
kur amžiais ruduo.)

2011-09-08T22:05:00.002+02:00

jau einant senamiesčiu po kojomis sučeža lapai -
čežu čežu čežu
atrodo, kad vėjas juos plėšia ne nuo medžių,
o nuo manęs. o iš manęs. ir kaip gera neturėti
nieko nieko, tik tą akimirką.

rudenį prisirinksiu pilnas kišenes kaštonų.

2011-09-08T00:16:00.001+02:00

vis dėlto - laiko užmušinėjimas yra sunki užduotis. net ir dviese. net ir sėdint greta. net ir tylint. net ir kalbant apie universitetą havajuose.
et.

2011-09-06T17:16:00.002+02:00

daugiau ar mažiau, viskas - daugiau ar mažiau.
pradedant tuo nesiliaujančiu lietum, skubėjimu link universiteto, kurį tiesiog nuskaidrino pakelto tilto reginys, dėl kurio turėjau 5 minutes stovėti įsikibus tilto turėklų, kad vėjas nenupūstų manęs kažkur į marsą; dar pridėkim sušalusias rankas, tris lapus konspektų iš organizational behaviour - chapter 3, faktą, kad net turėdama kalendorių prieš akis vis tiek nežinau, kelinta šiandien diena, plius tai, kad vakar prašvaisčiau kiek daugiau nei dvi valandas skaitydama informaciją istorijos paskaitai ir viskas, ką iš jos atsimenu, - keturios kvailiausios autoriaus mintys (pvz. - Europe, after all, is a place. - parodykit man tą genijų, kuris taip pasakė) ir plius tai, kad nei šiandien nei vakar nei šiandien nei vakar nei šiandien - - - - ett...
daugiau ar mažiau. vis pasiilgstu jaukių susirašinėjimų vakarais, bet lyg ir nėra nei su kuo, nei kam. arba yra, tik- - -.
note to myself - drink coffee instead of tea in the morning.
baigiau. daugiau ar mažiau.

on the dark side

2011-09-05T22:17:00.002+02:00

nes ir čia turiu mėnulį.
(vis keistai pasijuntu, kai naktį, pažadinta liūties,
keliuosi iš lovos ir priveriu langą)

2011-09-04T23:20:00.002+02:00

turbūt viskas, turbūt nieko - - -
kada persisvėrusi pro langą noriu į lietų paleisti
rožiniu rašalu prikeverzotus istorijos konspektus
kada galėčiau ištiesti puodelį kavos - ir lai lyja
tiesiai į jį, tiesiai į ją
nes mano kambary kvepia jūra
nes mano kambary šopeno klavišai
nes mano kambary ir viskas
ir niekas tik tu tik ten tik tiek tik tik
tiksėjimas neegzistuojančio metronomo
man grojant Everlong -
(Hello, I've waited here for you)

2011-09-04T00:26:00.001+02:00

iš Urban dictionary:

1. everlong

the best goddamn song ever, no matter what you say

2011-09-03T00:25:00.002+02:00

ką ir bepridursi - penktadienis. laisvas kaip vėjas. kaip tie trys trumpi sakiniai po vieną žodį, po kelis skiemenis. kartais atrodo, kad esam tik herojai iš norvegų girios, - tiesiog klajojam po gatves, nebežinodami kur, nebežinodami ko. rodos - perversi puslapį - ir viskas baigsis. tarsi kas nors ims ir nušluos tuos spalvotus namus, glaudžiai sutupdytus vienas šalia kito, sutrupins tarp pirštų grindinį, sugeriantį mūsų žingsnius, ir išbarstys į jūrą it smėlį, it pelenus. tarsi iš visko virstumėm niekuo. smėliu ir pelenais. bet - pervertus puslapį - tu atneši du puodelius arbatos.

aš į tavo akis kaip į dangų

2011-09-02T00:16:00.003+02:00

maybe it's just me, bet
vaikščiodama šio miesto
gatvėmis suprantu, kiek
daug turiu to, ko man
galbūt jau nebereikia.
ir vien todėl vakarais
slankioju su a moll
akordu grodama morrison'o
moondance. vien todėl,
kad kai pirmąkart klausėm
tos dainos, mano mėlynas
švarkas, du kartus
permerktas lietaus, džiūvo
tavo kambary.
vien dėl to. vis dėl to.
o aš - o aš ką? tik mintinai
moku savo žingsnius iki tavo
d trys. mintinai moku visus
nukritusius obuolius ties
posūkiu į dešinę. mintinai
moku visus raudonus šviesoforų
signalus. tik mintinai. ir nieko
nieko daugiau. o aš - o aš kur?
gal beveik kaip eilėraščiuos -
man tik pažiūrėt...
(kas, jei tai tu - mano džo,
mano tūkstantį kartų nemylimas,
mano tūkstantį kartų?..)
gal ne šiandien. gal

rytoj

i should check my email a little more often. really

2011-08-31T21:56:00.002+02:00

vakarojant (vakarėjant) kartu su jeff buckley
geriant žalią arbatą (deja) iš savo puodelio
ir (deja) su cukrumi vis dar atrodo kad saulė
šviečia tiesiai tau į akis ir atrodo kad gal
veltui šiandien - - - - - kad gal veltui gal
veltui eidama pakrante ant lapelio užsirašiau

YES, GIRL.
YOU'RE GOOD AT
FU*KING THINGS UP.

YOU MAY BECOME A
PROFESSIONAL ONE DAY.

2011-08-31T19:21:00.000+02:00

keturių dienų savaitgalis - you must love this university!

2011-08-30T22:20:00.000+02:00

dar, būna, laiškus rašau

2011-08-30T16:30:00.002+02:00

ir - - - - - būna dienų lyg tyčia.
būna antradienis, kada visi sėdim auditorijoj,
galvojam, kad dėstytojai vėluoja jau dešimt
minučių, būna, kad kažkas atsistoja ir vo-
kiškai pasisveikina, o paskui pasako, kad
šiandien nebus paskaitų ir mes einam į
student services, būna, kad paklausiu, ką
turim daryt, o pasakai - laukti. paskui kalbi
kažką su kažkuo kažkaip, taip, kad nesuprantu
nė vieno žodžio, nė vieno kablelio ar taško.
ir tada būna antradienis be paskaitų, ir būna
klausimas - any ideas for today, ir tada
būna - - - - - - - - kelias namo, kelias
iš namų. būna, kad mane sulyja du kartus,
būna, kad įsukus į tavo gatvę lietus liau-
jasi, o aš - - - - aš be perstojo kartoju
kombinaciją d trys, kad tik kad tik - - -

- - - ir būna, kad atidarai duris.

2011-08-29T22:42:00.000+02:00

(too soon..?)

2011-08-29T00:55:00.002+02:00

vis ataušta kava
vis ataušta arbata
ne mano

ir tik vėjas nuo jūros, kuri
gal niekada nemiega
kuri nežino, kas
mes esam, kad
mes esam

o esam

kaip eilėraščiuos -
po lietaus mes visi panašūs - - - -
po lietaus mes visi rūdijam - - - -

užbaigčiau kaip visad -
nieko. visiškai nieko.

bet šįkart kitaip
- my hands are so cold
- i can't help you, sorry.

2011-08-27T23:40:00.001+02:00

fly me to the moon
let me swing among the stars
let me see what spring is like
on jupiter and mars

marso kanjonai.
raudoniraudoniraudoni

2011-08-27T17:17:00.000+02:00

taip!

keeping my fingers crossed

2011-08-26T21:36:00.001+02:00

užkalbėsiu tave šiąnakt
užkalbėsiu visais slaptažodžiais
iš savo burtų knygutės

beveik beveik

2011-08-25T22:18:00.006+02:00

trečias vakaras, trečias puodelis kavos. ir langas - į septynias puses (į visas prieš vėją).
viskas, kas anksčiau atrodė tik utopija, vyksta dabar. čia ir dabar. nes:
- tai miestas, kuriame visą parą ūkia pelėdos
- tai miestas, kur naktimis lyja
- čia žmonės šypsosi ir niekur neskuba
- čia be perstojo plaukioja laivai ir kelis kartus per dieną pakeliamas tiltas
- tai miestas, kur žmonės augina po du-tris šunis
- čia parduotuvės kasininkė tave pasisveikina kaip geriausią draugę

taip taip, welcome to Sønderborg! nežinau, kiek kilometrų nueinu per dieną ir kiek kartų pagalvoju, kad nenoriu būti niekur kitur.

home, let me come home
nes čia mano namai.

2011-08-25T16:27:00.006+02:00

ODĖ RUDENIUI

Vytautei

2011-08-21T20:21:00.002+02:00

Mano paskutinės eilės apie Paryžių. Kažkas taip pavadino eilėraštį, kažkas taip atsisveikino. Jei būčiau tuo kažkuo?..
Pamažu ištuštėju. Pamažu prisipildysiu.
Likit sveiki ir neberašykit man laiškų tuo pačiu adresu, mielieji mano laiškininkai/paštininkai. Kai turėsiu naują, pranešiu kiekvienam atskirai kartu su saujele jūros kvapo.

Keista. Visuomet svajojau, kad man išvažiuojant iš čia gros Song to say goodbye, o dabar, jai skambant, netikiu nė vienu savo žodžiu.
nė
vie
nu
sa
vo
žo
d
ž
i
u

2011-08-16T23:16:00.002+02:00

nieko vidurys.
pačio stipriausio
didžiausio ir
giliausio
Nieko.

2011-08-15T22:22:00.002+02:00

- o tavo plaukai saulei leidžiantis nusidažo raudonai,
sakai ir lengvai papurtai galvą. naktinis vilnius.
- o tavo plaukai saulei leidžiantis,
sakai, kai tyliai žingsniuoju šalia tavęs
ilgiausiu tiltu pasaulyje. naktinis vilnius.
- o tavo plaukai,
sakai, ir visa tai man kažkodėl nuskamba kaip

o mėnulyje nėra mokyklų
ir mėnulyje nevyksta karas

vilnius. naktinis.

i never lied i just didn't believe the truth i told you

2011-08-14T23:54:00.001+02:00

prireikė beveik valandos ir vienos dainos, kol pagaliau

2011-08-12T00:39:00.004+02:00

į dykumą.

bėgant valandoms, minutėms ir vandeniui tarp pirštų
klausi ar laukiu
klausi kada
klausi ar jau

o aš bėgu valandomis, minutėmis, vandeniu

žvilgčioju į veidrodyje atsispindinčias tavo akis ir
tyliai vakarėju
tyliai vakaroju užsiciklinusi kažkur ties ta riba
už kurios prasideda dieviškas nebuvimas

kaskart kai nusikerpu plaukus
groja daina kur your hair was long
when we first met

ir nieko. daugiau jau
nieko

2011-08-08T23:42:00.001+02:00

aš paversiu tave žvaigžde mano visatoj
ir tau niekada nereikės eiti į darbą

gal ir nieko nieko gražiau.
ir nieko nieko panašaus

2011-08-07T23:55:00.002+02:00

kada nors mes - - - mes eisim ilgiausiu tiltu. nebūtinai - pasaulio, tiesiog ilgiausiu. brauksim pirštais per aprūdijusius turėklus dainuodami džeimso blanto dainą, kuri ilgainiui liks tik menku aidu. šiek tiek tavo. šiek tiek mano. priėjus tilto vidurį pasakysi, kad nori pavaišinti mane puodeliu kavos, ir mes - - - mes bėgsim. ilgiausiu pasaulio tiltu. bėgsim taip, tarsi nieko nebūtų. nei tilto. nei mūsų. tik trumpas blykstelėjimas šviesos

kur tu esi
kur tu, mano tūkstantį kartų nemylimas džo

2011-08-04T00:54:00.001+02:00

ir vieną dieną mano tūkstantį kartų nemylimas pasakys:
- einam, parodysiu tau minesotos debesis.

einam.

2011-07-31T19:17:00.000+02:00

vėjas vė jas vė jas vėjas
nuo jūros

2011-07-30T07:27:00.002+02:00

naktis nuo pirmos iki trečios valandos buvo leidžiama kas minutę refresh'inant puslapį skambiu pavadinimu admission, ir kiekvieną kartą tikėtasi - dabar jis tikrai veiks, juk turi veikt... ir neveikdavo. matyt, danai nepagalvojo, kad visa gauja būsimų studentų puls tikrinti savo profilius iškart, kai tik rezultatai pasirodys, todėl visa jų sistema tobulai užlūžo tiesiog per sekundę.
kadangi net ir mano kantrybė baigėsi, nusprendusi savo verdiktą pamatyti iš ryto, nuėjau miegoti. tik miegas buvo visiškai bevertis. jei jis apskritai buvo.

...o sakoma, kad rytas už vakarą protingesnis:
You have applied admission to one of the vacant places and You have now got that study place.

Denmark, Denmark, Denmark, here I come!

we could all go down to malibu and make some noise

2011-07-29T22:42:00.003+02:00

gyvenu vakuume ir stebiu save iš šalies. kažkas skaičiuoja minutes. kažkas apskritai neatsimena, kada paskutinįkart ką nors skaičiavo. aš atsimenu.
kurį laiką vis galvoju apie tą akimirką, kai pradėsiu krautis daiktus. kai norėsiu sutalpinti savo gyvenimą į lagaminus. kaip po kiek laiko pasikeis mano adresas. koks bus pirmas puodelis kavos, kurį išgersiu naujoje aplinkoje. viskas keista. viskas dar tik prasidės.
o dabar gyvenu vakuume. tavo rankos manęs nesiekia. tavo žodžiai manęs nesiekia. gal todėl, kad tavęs - nėra? gal ir todėl.

kitais metais išvaikščiosim monmartrą. ir kada nors nuvyksim į rock en seine. o dabar vakarais tiesiog braidau per rūkus ir noriu kada nors šokti šlapioje žolėje visu garsu skambant red hotams. nes ši daina yra labai labai.
-----
septynios minutės iki vidurnakčio.

dark side of the moon

2011-07-25T00:18:00.002+02:00

žinot, keista. bėgant paskutinėms pamokoms mokykloje, galvojom - po egzaminų sesijos ir išleistuvių mums reikės kelių mėnesių, kad atsigautumėm nuo visko. norėjom atostogų, kurios tęstųsi iki begalybės. žinot, keista. nes atostogos (bent jau man) pradeda įkyrėti. pasiekiau tokį lygį, kai nieko nebenoriu veikt. jau net nebesakau sau - nėra jausmo šiandien, nes žinau, kad tai tektų daryt kiekvienąsyk vos papusryčiavus. nėra įkvėpimo daryti ką nors, kas nėra šuns vedžiojimas, kavos gėrimas, ėjimas miegot lygiai trečią valandą nakties (ryto?).
-aš tik tikrinu pašto dėžutę.
-tik skaičiuoju dienas iki liepos 30, nes pagaliau bus aiškus verdiktas ir žinosiu, į kurią europos pusę trauksiu su lagaminais ir gitara (pick me, pick me, pick me, denmark!).
-aš tik paimu į rankas lūpinę armonikėlę, pagroju gamą (švariai!) ir šiek tiek pabliuzuoju, kai nieko nebūna namie.
-keliuosi dažniausiai 11:32, nes visada išjungiu žadintuvą.
-nekyla ranka net skaityti. ypač prozą. ir ypač romanus.
-gyvenu intensyvų gyvenimą sapnuose.
-vėl tikrinu pašto dėžutę.
-žiūriu equals three epizodus, nes ray william johnson yra pastarųjų dienų atradimas.
-beveik neklausau muzikos.
peržiūrėjus tokį sąrašą norisi paklaust - čia tikrai aš?.. get a life!
laukiu rudens. laukiu net rugpjūčio vidurio, kai galėsiu pagaliau dingt iš šios šalies ir oh-my-james-hetfield lietuva vien dėl manęs per metus neteks 10.000 lt! sprūsta žodis iš f raidės, kai per žinias išgirsti, jog jauni žmonės yra skatinami pasilikti (kaip???), kad mokėtų mokesčius. bet ką jau čia. stebuklų šalis.
---------- ----------- ---------- -----------
gyvenimą pradedu tuo, kad ką tik susitvarkiau savo darbų nuotraukų albumą.

2011-07-22T01:22:00.000+02:00

užkalbėkit mane darkart.

mano vasaroj visada miega mažytė žiema

2011-07-19T23:53:00.003+02:00

lyg ir viskas, lyg ir nieko.
rodos, niekur esu. rodos, niekur nesu. rodos, nesu. tik atrodo, kad rytas. rodau pirštais į langą, duris, į lubas. išeik, sakau, per siaurą plyšį tarp tapetų.
išsitepu delnus grafitiniais pieštukais.
rodos, niekur, rodos, niekur, rodos, esu. ir tik atrodo, kad rytas.
o aš vakarėju

rudenėju

o gal tik taip rodos.
--------------------
bet baigėme mokyklą penkiese mes. ir nė vienas tuo netikim.

2011-07-14T23:29:00.001+02:00

rytas yra šiandien. ir šiandien lyja.

2011-07-14T11:36:00.002+02:00

kai lyja už lango
kai praskrenda paukštis
kai sapnuose rašai eilėraščius
ir kai atsikėlęs nieko nerašai
kai išvaikščiojus kauną
norisi užmigti
kai neturi nieko
ir kai beveik beveik esi - - -

a. ginsbergas ir naujoji meilė, kurią man pardavęs žmogus pasakė - pasimatysim scenoje.

2011-07-09T23:13:00.001+02:00

(bet į puslapius krinta ir kyla ir krinta ir plakas plaštakė)

2011-07-08T22:21:00.002+02:00

į dangų, į debesis. oro balionais, kurių mano lange šiandien - trisdešimt. į dangų.
trinu pirštais nieko nebematančias akis ir įsivaizduoju tą lietų, kuris trečiadienio vakare taip ir nepratrūko. o juk galėjo šitaip pagardinti jūržolių šokį, aidintį. į debesis.
nepagardino. todėl trinu nieko nematančias akis, mąstau, kiek trunka akimirka, ir mintyse tyliai skaičiuoju likusias dienas. vis pametu skaičių. jis dar netelpa ant rankos pirštų.
kai dingsta viena nežinomybė, atsiranda kita. galėčiau būti nežinomasis x neišsprendžiamoje lygtyje. dabar vienintelė lygtis - neparašyta kalba išleistuvėms, kurioje vien nežinomieji ir daugybos ženklai.

kažkieno pašto dėžutės rytoj, poryt, poporyt ar popoporyt pakvips laiškais.

o aš tik tiek ir esu

2011-07-05T23:23:00.002+02:00

pastaruoju metu per daug trinties. dirgina kiekviena smulkmena, sminga į odą. vis dažniau neatsimuša. stygos įtemptos iki pamišimo. aukščiau jau nebegalima, aukščiau jau ir nebereikia. dar pagalvoju, - o kas, jei vieną dieną užversčiau paskutinįjį Visko puslapį? o jei jis užsiverstų pats?
vėl kažkokia matrica.
ir ne trys d.
ir ne du d.
kiek baisu, kad kada nors išvaikščiosiu visą Valhalą. pereisiu visus prologus, lygius, susidėsiu visus negyvus drugius į kišenes. ir kas tada? ir kur man toliau?
vėl kažkokia matrica.
šiandien mane sulijo kokį 100 kartų. visus 100 kartų rankoje turėjau skėtį. violetinį. neišskleistą. aš tik šiaip, gatves spalvinu. kai jau nebėra kur.

ko jau ko, bet niekad negalvojau, kad kažkas gali pavogti svajonę.
summersummersummertime

2011-07-02T22:17:00.002+02:00

(kol dar lietų išgirstu penkiom sekundėm anksčiau, nei jis mane paliečia)

lyg ir viskas, lyg ir nieko. šiandien atidariau savo kino naktis-rytus-vakarus.

2011-07-01T23:57:00.000+02:00

(atestate turėsiu vieną triženklį!)

2011-06-30T23:20:00.003+02:00

svetimi pirštai tarp mano plaukų ir your hair was long when we first met. audra šiandien išvartė medžius, apvertė autobusų stoteles, nuplėšė liepų žiedus, šniokštė lietumi į automobilį pro pravirą langą, užtvindė gatves, išsprūdo pro mano lūpas - - - pildavo aplink. . .
ir nesuspėdavau mintyse skaičiuoti vienas-du--trys---keturi
ir gal net neskaičiavau
skimbčioja šampano taurių stikle įspausti pirštų pėdsakai, paliktas lūpų prisilietimo šešėlis. viskas taip paprasta. paprasta lyg paprastoje žalioje lėkštėje gulintys trys paprasti apelsinai. arba svetimi pirštai tarp mano plaukų ir can someone tell me if it's wrong to be so mad

kita ledo pusė (tirpstanti)

2011-06-30T11:14:00.003+02:00

kur mes esam, džo?
aš - kažkur, tu - - - kažkur
aš - niekur, tu - - - niekur

visai kaip eilėraščiuose -
ir atrodo kad miesto nelieka
ir atrodo kad miesto nebuvo
- arba -
pabūk dar
vėjuotais delnais
po mano patalu
- arba -
keista kaip dieviškai keista
ant kelių tau galvą padėjus
įaugti plaukais ir numirti.

aš nežinau, ar mes grįžtam. ar mes apskritai kur nors einam (išeinam)?
tu tyliai dainuoji vėjus o aš sakau kad esi mano vėjas bet tu tik toliau dainuoji - - - lietų. ir saulę. ir dangų. ir atrodo kad miesto nelieka...
nelieka buvimo. kur mes esam, džo?

eilėraščiuose -
sulopyti veidrodžiai
lapkričiais byra
- ir dar -
išmėčiau save
po karalystės tiltais.

2011-06-23T16:31:00.003+02:00

aš lieku su tavim, nes nespėji ištart pasilik

tik kur man toliau, jei šitoks dangus. negalėjau užmigti, nes už lango ūžavo vėjas. negalėjau užmigti, nes už lango išaušo. išaušau. išaušai.
ne ga lė jau ne už mig ti ti ti

2011-06-21T22:10:00.001+02:00

ir nieko nieko panašaus į šį pasaulį

00:36

2011-06-20T11:13:00.002+02:00

IŠPAŽINTIS

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
saldi naktis ir aukso pieva.
(šitą parduočiau nebent už sielą, nes pinigų už savo darbus neimu.)

2011-06-18T22:07:00.002+02:00

tobulas nieko neveikimas.
o gal tiesiog tobulas nenorėjimas ką nors veikti.
nėra jausmo šiandien. - visad taip pasiteisinu.
nėra jausmo, todėl sėdžiu ir žiūriu,
kaip sluoksniais sluoksniais ritasi dangūs.
nėra jausmo, todėl valgau cukrumi apibertas žemuoges.
nėra jausmo, todėl groja ir groja tos pačios dainos.
nėra jausmo, todėl nusipirkau vanile kvepiančių žvakių.
nėra jausmo, todėl susikeliu kojas ant stalo.
nėra jausmo, todėl kišu į save žodį po žodžio,
beveik per prievartą. beveik beveik.
nėra jausmo šiandien.

matyt, tikrai nėra.

darausi kakavą: trys šaukštai į puodelį, vienas į burną.

2011-06-17T22:28:00.002+02:00

viskas šiek tiek keista. tos naktys, kai nesutemsta, tos pačios dainos, vieni į kitus panašėjantys rytai... vienas po kito besiritantys daugtaškiai. verčiu knygos puslapius, o vidury vasaros beveik žiema. kas vakarą kažkoks melancholijos šydas. viskas lyg pro rūką. viskas vėl taip, kad nebematau savo rankų. langus dažniau užveriu. tik dar kartais pro mažą tarpelį į kambarį įslysta šniokščiančio lietaus kvapas.
mano grindys rasotos nuo tavo
mano grindys rasotos nuo tavo
dieviško nebuvimo.
viskas šiek tiek keista. darausi fragmentiška. būna, sakau sau - dabar jau tikrai, tikrų tikriausiai... būna - nesakau. junginėjų šviesą. vaikystėj žaisdavom tokius menkus žaidimus diena-naktis. ir nebuvo nei ryto, nei vakaro. dienanaktis dienanaktis dienanak t i s...
į mano grindis susigeria tavo
į mano grindis susigeria tavo
dieviškas nebuvimas.
viskas keista. pamenu, kai gegužės lietingą popietę beveik visi bandė įrodyti, kodėl jie negali nerašyti. aš rašau nes. negaliu nerašyti nes. turiu rašyti nes. negaliu gyventi be rašymo nes. negaliu gyventi nerašydama nes. negaliu nerašyti nes. negaliu nerašyti nes. negaliu nerašyti nes.

o aš kažkaip galiu.

2011-06-16T12:59:00.002+02:00

šioks toks apsivalymas. gal ne kiek savęs, gal kambario.
laikas gyvenimui.
laikas susikurti bohemą ir medituoti per naktis.
laikas atsidengti užuolaidas.

laikas, kai murakami knygos nebetelpa į lentyną.