trečiadienis

01:16
tyliai atsidarau langą. lyja

23:47
viskas tądien negailestingai vėlavo, bet kai pagaliau leidžia išlipti iš lėktuvo į plaukus lengvai leidžiasi snaigės. užverčiu galvą, per akinančias lempų šviesas beveik nematyti nakties. vos juntamas vėjas išskaido iškvėptus debesis. viena snaigė sutirpsta ant lūpų

10:43
vilnius, mano vilnius. obelis, kurios šakos vidury gruodžio aplipusios vaisiais. pilkus debesis ilgais pirštais ganantis žibintininkas. visos upės teka

00:26
vėliau važiuodama iki skausmo pažįstamomis gatvėmis suprantu, kad iš tikrųjų tai daug daugiau nei grįžti namo. tai grįžimas į visus kažkada sugalvotus norus besisukant ant stebuklo plytelės, tai paukščių pilna lesykla, išsiilgta tyla naktį, ant gaublio per pusmetį susikaupusios dulkės, tai

19:18
tavo akys

02:51
teka upeliai dedant patti smith knygą atgal ant komodos krašto.
At first we both slept in the small space as Robert got the larger space situated. The first night I finally slept alone, everything started out fine. Robert let me have the record player and I listened to Piaf and wrote, but I found I could not sleep. No matter what happened, we were used to sleeping in one another's arms. About three in the morning I gathered my muslin sheet around me and lightly tapped on Robert's door. He opened it immediately.
"Patti," he said, "what took you so long?"

1 komentaras:

Dharmos Valkata rašė...

Viena mano mėgstamiausių knygų :)