šeštadienis

mėnesių dulkės

and the mercy seat is waiting
and i think my head is burning
and in a way i'm yearning 
to be done with all this measuring of proof

kaip, kaip išleist iš savęs visą tą suturėtą orą, garą iš burnos. kaip paversti šį siūlų kamuolį žodžiais nesumazgant ir nenuplėšiant gijos, neprisirišant ja prie kiekvieno sutikto, pražiūrėto, peržiūrėto. kaip atrakinti vandenį, spalvas, tuščius lapus, kai turiu tris raktus, bet nėra durų. o viskas šitaip  d e g a  - medžiai parke, po žiemos dar neatsitiesus žolė, paukščių lizdai, į kuriuos jau antri metai iš eilės niekas negrįžta. gaisras nuolat persimeta į plaukus, pelenais apeina pirštai, liepsnoju iš vidaus -- perniek. gal visa tai ir yra žiemos miegas - sielos stagnacija, trijų mėnesių tarpinė stotis, kur vis lauki traukinio, aplink balta ir tylu ir nei vieno gyvo. niekas nenuvalo sniego nuo bėgių.

tai tik kūnas verčiasi ant kito šono, tik jam šalta rytais išlipti iš lovos.
o sielos nuomaris tęsiasi. siela ant kito šono dar ilgai nesivers.





(stoviu viename iš galerijos kambarių vėlai vakare likus penkiolikai minučių iki uždarymo vėjas prie langų spaudžia lietų kambaryje su septyniais paveikslais dar galima užuosti aliejinių dažų kvapą bet neįmanoma įskaityti dailininkų pavardžių čia kiekvienas judesys išdavikiškai aidi čia kambaryje su septyniais dideliais paveikslais mano tarpinė čia nuo šiol ketvirtadieniais lauksiu kol alėjose pražys kaštonai)

Komentarų nėra: