sekmadienis

dykumos

ir žinai kas man matos? antys
   ir žinai ką jos veikia? kyla

   * * *
niekaip. būtent taip skamba šiuo metu vienas pagrindinių mano atsakymų į gyvenimo klausimus. nes niekas nevyksta. o tiksliau - tiktai niekas ir vyksta, tas didelis, dieviškas, beviltiškas Niekas. toks kvailas (neprotingas) stovėjimas vietoje, net netrypčiojant.

turiu leidimą laukti. ko? negi rudens, nuo kurio kvėpavimo jau baigia aklinai aprasoti visi langai?
negi rūko, eilinįkart pradanginančio rankas -

(buvo dvidešimt septynios dienos tylos dvidešimt septynios bežodės paros spengiančios tuštėjančiuos mano sielos koridoriuos dvidešimt septyni ilgesiai juodvarniais lakstantys o dabar)

dar lieka bliuzas ir pusšimtis Miles Davis albumų.

(o dabar man baisu kad vėl surakinsi mano riešus voratinkliu nes delnai delnus juk visad susiranda esi tu jūra ir aš arba aš jūra ir tu amžinasis meilės trikampis net ne trikampis tiesė gal puslankis jūra yra mūsų tarpinė stotelė ir baisu kad traukinys vežantis iš jos gali taip ir        )

ponios ir ponai, šiąnakt - Timo Heckerio sferos ir lūžtantys pianinai.

   * * *
ar žinai kas man girdis? tango
   ar žinai ką tai reiškia? nieko

Komentarų nėra: