pirmadienis

pt 2

laiko dar bus kurį laiką
/// // /
toks tuščias tuščias tuščias lapas mintyse, kad nors imk ir lankstyk iš jo gervę. tūkstantį gervių, o juk kažkada būtent to ir norėta. turėti tą tūkstantį popieriniais sparnais šlamančių paukščių.
dabar pakanka to, kad plaukai kvepia laužu.
kad lietinga sekmadienio popietė visai tinkamas metas kalėdinei arbatai su cinamonu, apelsinais, migdolais ir lengvai apsnigtomis eglių viršūnėmis.
/// // /
atiduodu savo sapnus, jie visai nevertingi, juose lyja ir galima sutikti merginą trimis akimis. pasiimkit visus iki vieno ir palikit mane su šiuo naktiniu drugiu kambaryje, kuris vakar įskrido, kurį vakar pavyko paglostyti, kuris dabar tupi mėgstamiausių knygų lentynoj. palikit mus du vienišus, gailiai svirpiančius nakties keleivius, leiskit miegoti, nors šiąnakt neprisemiant pilnų batų sapnuoto lietaus.
/// // /
- aš tave visada visada
- ...
/// // /
dar dvi savaitės, ir prie manęs prijungs pustuzinį laidų. bandys suprasti, ar vis dar turiu širdį, ir jei taip, ar ji plaka. vėl sakys - ne širdį tau skauda. vėl sakys - tavo šonkauliai per arti vienas kito suaugę, nieko negaliu įžiūrėt. aš moku visas jų maldas mintinai. bet nieko, tegul jungia, tegul žiūri, tegul kraipo galvą ir trauko pečiais. gi ne širdį. o vis tiek skauda.
/// // /
visi mes esame koks nors knygos puslapis, bet tokios knygos, kurios dar niekas niekada neparašė, ir mes veltui jos ieškome savo galvos lentynose. (a. baricco)
/// // /
- aš tave visada visada

- o aš tavęs niekad, brangus
 amžinai amžinai niekad
/ // ///
duokit man laiko. to kuris būna, ir tiek

Komentarų nėra: