penktadienis

vanduo

- negi šitaip ir užsibaigsim,
vis dažniau pagalvoju. ir nei taško nei klaustuko. tik tuščia.
kodėl žmonės negali - negali va šitaip, tiesiog pasakyt -- žinai aš dabar išeinu ir tikriausiai negrįšiu ir jau niekad niekad su tavim daugiau nekalbėsiu.
juk viskas būtų taip paprasta. ar bent paprasčiau.

sėdžiu vidury visų turimų poezijos knygų. šiandien be perstojo sukas galvoj --

išgyvenusios darganą kriaušės
bumbt bumbt bumbsi į mano pakaušį
mano kūnas ilsis po kriauše
mano kūne prasideda šalnos
~ ~ ~

kaip ten domas dainuodavo - - tai nevark, mano meile, lai?
užsibaikim. mano jau, mano dar

Komentarų nėra: