pirmadienis

regis, prasideda bridimas iš miglos. ar bent jau iš tos tirštosios -- šeštadienį universitetas pagaliau palaimino dar dvejiems metams. tik ten, kur truputį mažiau vandens ir truputį daugiau pasakų.
ir keista - sėdėti lovos kamputy, žiūrėti į visus šiuos daiktus. iš kur rasti tiek dėžių. kaip glėbiais išsinešti tiek knygų.
iš vienos miglos į kitą, lengvas liūdesys skverbiasi sielon. o kada nors juk bus meilės pilni kambariai. tik dar ne šiąnakt
////////

nors balso trūks - lyg jį jau kas išsakė
           kartok žodžius ir miestai bus iš miego
ir saulė smilks kai ges nuo žvilgsnio žvakė
           kartok žodžius te jie nesako nieko

te tyliai truks erdvus žaidimų laikas
           kai visos šalys mūsų tylą girdi
kai dienos aukštos ir dangus palaidas
           ir pilna vėjo ir sunku numirti

(paskutiniai k. navako žaidimų posmeliai)

Komentarų nėra: