šeštadienis

apie langus ir mėnulius

jau gerus septynerius metus čia rašinėju - naiviai, (ne)rūpestingai, daugiau sau, nes kai pasiklystu pasaulyje, čia ta vieta, kur visada galima grįžti, atsidaryti langą ir įsileisti truputį vėjo. tinklaraščio pavadinimas iki šiol keitėsi dukart: pats pirmasis buvo bittersweet - nes turiu daug sentimentų šiam apocalypticos kūriniui (jis vis dar groja kaip mano gyvenimo garso takelis, tik gal dabar kiek rečiau). antrasis - priverk nakčiai langą - atsirado, kai parašiau prastą eilėraštį, ir iš jo tik tie trys žodžiai teliko. taip ir varsčiau tą savo vienatinį langą, ilgai, kantriai, o kai kas nors pro jį dar įlipdavo atsigerti arbatos - džiūgavau ir šypsojaus. šypsau ir dabar.
iš pradžių galvojau, kad pakaks tik pakeisti galūnę - priverk nakčiai langus. bet paskui apsidairiau, kad tas vienatinis langas kaip buvo, taip ir tėra vienas ir tas pats. o akvarelė kažkaip netyčia melsvus ratilus liejo...
todėl ir mėnuliai, todėl ir mėlyni, su savo krateriais ir žmonių išvaikščiotais takeliais. ir dar - čia visada pilnatis.
menkas žingsnis į priekį, nauja tos pačios kelionės atkarpa. belieka klausytis, stebėti, stebėtis.

3 komentarai:

Medžiojama Avis rašė...

čia labai gera

Aurimas Novikovas rašė...

nesu matęs tokios jaukios blog`o aplinkos. mėnuliai, spalvos - taip minimalu ir subtilu.

Greta rašė...

ačiū, ačiū, ačiū abiems!