trečiadienis

„kaip nustebau, viešpatie dieve tu mano, kai vakar ji, atsisėdusi priešais mane prie arbatos stalo, paėmė mano ranką, ištraukė iš pirštų puodelį, padėjo savo kairę ranką greta, ant alkūnėlės - taip daro įsikarščiavę barų lankytojai, ketindami pasirungti - ir lėtai, saga po sagos, prisegė savo rankovę prie manosios
kurį laiką mudu sėdėjom sujungti rankovėmis, nežiūrėdami vienas į kitą, buvo taip tylu, kad neišlaikiau ir pasakiau kažką kimu ir nereikšminga“
/lena eltang - akmeniniai klevai/

Komentarų nėra: