antradienis

tai, kas buvo. tryliktų suma

sausis, pirmos minutės, karštis ir vietoj šampano dideliais gurkšniais ryjama liepžiedžių arbata. buvo fejerverkai už lango, buvo tuštoki sveikinimai su dar tuštesnėmis pradžiomis, buvo galva, vis dar besisukanti nuo jaukaus vakaro geriant žemuoginę arbatą baltuose drambliuose, besikalbant, besitylint, šypsantis ir vis grįžtant prie dali. buvo venomis nepaliaujamai tekėjusi doors'ų dvasia, buvo naktys, kai nebeimdavo miegas. iš oro uosto išskridau su a. baricco jūra vandenynu, ir verkiau penkias dienas ir naktis. sunkus, snieguotas sausis, kai norėjosi pėsčiomis pareiti namo, kai ėmiau laukti lėktuvo atgal į pasakų miestą.
buvo vasaris, ilgesnis nei paprastai. daug šalčio kambary, pamažu tirpstantis sniegas ir lengvai saulėti rytai. buvo iš naujo išmoktas ilgesys, buvo stankaus keliamieji metai, kurių gabaliukai amžiams atminty įstrigo. buvo eilėraščių maldos, buvo prieš miegą kasvakar kartojama -- tu šypsojais man tykiai ir viskas yra atspindėta / man reikėtų natų kad primintų tave dylant protui... ir vėjas į virtuvę pravėrus duris įsviesdavo saują benamių rudeninių lapų. daug piešiau mintyse. daug rašiau -- irgi tik mintyse, nes sėdėjau ir švaisčiau valandas, minutes galvojimams. buvo mėnuo, kai po ilgokos pertraukos pyniausi plaukus.
ir kovas, išaušo. grafitinių pieštukų dulkėm aplipo delnai. nemiegodavau iki penkių ryto, nes taip norėjosi. išaušo. ir tu išaušai, dieve dieve, kaip gražiai išaušai, kaip laiku. buvo amžinas sekmadienio laukimas, kai žinai, kad traukinys veža namo. buvo saulė į akis ir daina, tapusi ode jūrai. ir a.a.jonyno eilėraščiai -- o kaip gyventi kitaip / šios nakties pakeleive pamokyk. arba - naktie, miegok ant mano kelių / tyla graži. buvo arbata, amžiams įsigėrusi man į odą. vilnius, šaltas šaltas penktadienio rytas, kai visi sėdi mokyklose, universitetų auditorijose, darbuose, o mes susitinkam rotušės aikštėj ir keliaujam šildytis į artistus. ir viskas iš(tylėta)kalbėta fone grojant depešams, žiūrint į gelsvas sienas, klajojant saulėtomis gatvėmis, paskutinįkart apsikabinant. buvo bleizgio sodas, kurį iki užkimimo išvaikščiojau. ir kajoko ežeras, kuriame kojas mirkiau važiuodama atgal, ten, kur jau/dar nelabai namai. snūduriavimas traukiny, pavasario kvapas išlipus iš jo. balandis. vis ilgesni pasivaikščiojimai mieste, daug sapnų, kuriuose be perstojo sninga. laiškai ir lietuslietuslietus. daug nemiego, ant pakabų sukabintos naujos suknelės. pagaliau saule pakvimpa oda. viskas skleidžiasi ir sprogsta, o aš kiek per dažnai įsijungiu the national.
gegužė, kai gatves iššluoju savo hipiško sijono audeklu. kai truputį per šalta tiesiog sėdėti prie jūros, bet vis tiek sėdžiu. tom waits'as. pirmos naktys su atdaru langu, pirmieji žaibai. viskas pamažu baigiasi, kai kas - dar tik prasideda. buvo vokuos atsiųstos plunksnos, buvo rokenrolas ir the rolling stones, buvo liūdesys, kai ray manzarek išėjo pas džimą gert vyno, buvom mes, skirtinguos pasaulio kraštuos, bet taip pat besišypsantys. vilniaus ilgesys, ilgesys žmonių, šokinėjimas per balas dainuojant razausko jei tavęs nebūtų, o mėnesiui besibaiginėjant - bryan adams ir summer of 69.
ir vasara. birželis - greitas, audrotas, net beveik be vyno, bet su nugrotais pirštais. perlijo kiaurai, kol klausėm fallulah'os, su lagaminu dardant iki traukinių stoties nepažįstamasis palinkėjo gero savaitgalio. vasara vasara vasara mano, miegant ant grindų, klausantis į langus drugių besibeldžiančių.
liepa - salsvas medaus kvapas. sunkus suvokimas, kad teks palikti savo langą į rytus. su visam, visai su visam. ir taip liūdna, taip neapsakomai. lėtas pakavimasis į dėžes. pakavimas gyvenimo. tuo tarpu paštininkas atkeliauja su devyniomis knygomis, pamažu kažką rašinėju, gaudau kajoko lapę, įninku į r.e.m. pasivaikščiojimas ir kalbėjimaisi, karštis bei salvadoro dali romanas. jeff buckley ir lengvai ašarojantys vakarai, don.kajoko eilės ir savaitė be kavos. ir liepos pabaiga, ir depeche mode -- regis, dar iki šiol negaliu atsitokėti. o gal tik nenoriu. mieli žadinimaisi rytais, net jei ir pilkais, net jei ir truputį žiemiškais. ant sienų ima skleistis vijokliai.
rugpjūtis. rugpjūtis, pakeitęs viską. nuo rankų sunkiai plaunasi mėlyni dažai, kambary tik palangė ir vėjas. ir užmigdo tik the national - about today. klaidžiojimai visad svetimais poliklinikos koridoriais, tiksliau - sekimas mamai iš paskos, nes tik ji ten žino, kur ir kas. sako - plaka ta tavo širdis. merci, nežinojau. kardiogramos, visokie keisti aparatai. sako - ne širdį tau skauda. taip taip, turbūt tik šonkaulius, nes per garsiai varnėnai į juos trankos. septyniolika dienų be vyno, lygiai septyniolika. pirmos naktys po nauju stogu. bandymas jaukintis liepas. dviejų šimtų kilometrų odisėja ten, kur iki tol nebūta, skaitant kajoko lu kalną. ir taip -- nebepaprasta. išdainuotas damien rice, vynas vynas ir kava kava, nes jeigu ne širdį skauda tai to hell with it. sėdėjimas ant palangės su iki galo pravertu langu, klausant kernagio vinilo, žiūrint į tave pro visokius užuolaidų šydus. raganų kraujas po žvaigždėtu dangum sėdint ant tilto. nemiegojimas, ilgas ilgas. tyliai švito, prieš pat akis, ir paukščių trelės iš visų kampų. paskutinis vaizdas prieš išvažiuojant - du žvirbliai, stovintys balos vidury, ir skruostais pasipylusios upės, nes michael stipe vokalas keliasi į naujas dimensijas, nes jau amžiams -- yellow circus left the stakes a broken ropes world's useless mug / the ties that bind, ha ha. blueblueblueblue. paskutinė vasaros diena. žieminis megztinis ir pirma cigaretė gyvenime. razausko pavasaris, nes jau tuoj pasipils lietūs.
rugsėjis, skraidantys voratinkliai ir saulės mažiau nei norėtųs. devendra b., lengva melancholija bei m. šiškino laiškų knyga, kurios neįmanoma paleisti iš rankų. daug sapnų, kuriuose daug sniego. daug tavęs. liūdesys, kad taip ir nebuvo nakties vilniuj, arbatos jono meko skersvėjy rytui prasidedant. liūdesys, nes prasilenkėm, nenoriu tikėti, bet turbūt amžiams. tu šypsojais man tykiai ir viskas yra atspindėta / man reikėtų natų kad primintų tave dylant protui. vėl ir vėl.
spalis. geltonas, ir labai labai lietingas. bliuzovas vakaras su dana fuchs, po kurio jaukiai pasišnekučiuojam, ir iš tos laimės pasiklystu eidama namo. valgau braškes traukiny ir skaitau coupland'ą, keliaujant kraujyje amžiais per daug kavos. žvaigždėtas vilniaus dangus, po kuriuo, deja, jau lietingu, klajojam praėjus keletui dienų. mint vinetu ir iki ašarų brangi papievio knyga, visai netikėtai snūduriavusi knygyno lentynoj. karštas vynas, jaukuma, lėtai temstantys stogai, sulyti plaukai bei šalikas, juokingos pirštinės ir kava baltuose drambliuose. kava, po kurios pagaliau pradedu klausytis led zep'ų, dėl kurios pavėlavau į autobusą ir truputį verkiau važiuodama atgal. vėl danija, ir didelė, baisi audra. atšaukti traukiniai ir nerimas, kaip nusigaut iki kopenhagos.
vėjuotai persiritam į lapkritį. mieste vis dar guli išlaužyti medžiai. apsiniaukusi sostinė, išverkti the national bei šešios valandos betikslio vaikščiojimo kai kur snūduriuojančiomis, kai kur apie miegą nė negalvojančiomis gatvėmis. pirmosios šalnos, nebepirmieji monologai, į kuriuos tiesiog tingiu reaguoti. generalinis spintos tvarkymas, perfume genius atradimas (ne spintoj, hehe) ir dar viena audra, po kurios - depeche mode herninge, placebo kopenhagoj, velniškas miego trūkumas, kažkokia sumaištis viduje, kuri tik po kelių dienų virsta salsvu ramybės jausmu.
gruodis. juokomis ištarta frazė „dėl depešų ir iki malmės nusitrenkčiau“ virsta bandymu laimėti meet&greet keliuose konkursuose, galiausiai supanikuoju ir tiesiog nusiperku bilietus. visiškai neplanuotas ir spontaniškas dardėjimas traukiniu iki švedijos. iš pradžių tik vos vos, bet vėliau net labai pasigailiu, kad keliauju ne viena. tiksliau - kad keliauju su žmogumi, nejaučiančiu muzikos. kažkokie prancūziški paistalai pakeliui namo, užmerktos akys ir nepamainomas i want to marry my bed pojūtis. šiaip ne taip išgyventa savaitė, vangus daiktų krovimasis į lagaminą ir vėl - į kopenhagą, valgant avietes ir vėl skaitant coupland'ą. namai, tie tikrieji, kur šuo, kur knygos, arctic monkeys ir židinys. ir skausmingai nuogos liepos už lango. velykas primenančios kalėdos, saulė į akis, kažin koks laiko vilkinimas. pasakų miestas, senamiestis, skersai išilgai išklajotas, nauja akvarelė, v. bako pretekstai rankinėj, ir visai netrukus prie siemens arenos perpus dalinamės mandariną. iiiilgas laukimas, ir su mikutavičium pagaliau dainuojam atidaryk duris, nuoširdžiai išverkiam degančias rankas bei balintas sienas, o paskui dar ilgai kartojam -- dabar geriausi mūsų vakarai!.. ir jau jokių žodžių, norisi tiesiog tylėti, amžiais amžiais tylėti. naktis, eilėraščių perrašinėjimas, negilus miegas ir vėl miestas, arbata ir kava, lydima kalbėjimų, tylėjimų ir ramumos. liūdna važiuoti atgal, grįžti pas savo liepas. paskutinės metų minutės. keista. pasibaigė. prasidėjo.
sausio pirma, be trijų minučių penkios ryto. snaudžiantys namai, o aš plaunu indus. nerandu, kuo užkimšti vyno butelį, tad tenka pabaigti tai, kas dar liko. mes juk esam tik dulkės dulkėtos

5 komentarai:

mėlyna avis rašė...

kokie nutilę tavo metai. kokie. kokie įkvepiantys - - - bent jau kvepiantys tai tikrai.

Greta rašė...

kvepiantys -- marcipanais ir cinamonu

Miglė rašė...

Žemuoginė arbata Drambliuose ir Jūra Vandenynas, The National ir Kajokas, Razauskas ir Dabar Geriausi Mūsų Vakarai skandavimas - visa tai taip artima išjausta. Ir metai kaip gražiai aprašyti. Labai su pasimėgavimu skaičiau :)

nenene rašė...

Kaip man patiiiiinka. Kartais pasijauti toks niekam tikęs, nieko nesugebantis menkas ir vienišas padaras. Bet tada paskaitai kažką tokio, paprasto ir artimo. Vis dar jauties niekam tikęs ir menkas, bet nebe toks vienišas. (:

Greta rašė...

už tai ir keliu šį vėstančios arbatos puodelį :>