antradienis

keturiasdešimt trys metrai per sekundę

skausmingai dilgčioja po oda besikalantys eilėraščiai. tie, kur jau mano -- išnemiegoti, bailūs, skrendantys šviesos link. o jei taip ir neprasikals? jei tie menkučiai daigeliai šaknimis įsikibs į plaučius, sužaliuos, pražydės, stiebsis, kol gerklę mirtinai užkutens, bičių, renkančių medų iš jų raustelėjusių žiedų, dūzgimas. kas tuomet?

šioje pusėje jūros audra. jaučiausi it šapas, kažkoks menkas pušies spyglys, negalintis įkvėpti, negalintis nieko. ir žiūrint į nuniokotą miestą, išdaužytas stogų čerpes, nulaužytas medžių šakas, labiausiai gaila paukščių. visas uogas vėjas nuraškė. ką gi, zylės mielosios, žiemą duonos riekę dalinsim perpus...

truputį liūdna. šiapus jūros naktis.
o naktimis čia, deja, miegama.

~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~ ~
dainius dirgėla - bandymas perrašyti gamą

sve ti mi fa sol la si sve

Komentarų nėra: