ketvirtadienis

darkart prisidegant nuo žvakės

turbūt tikrai mes prasilenkėm saulėtam san franciske. ir vien tik todėl viskas pasibaigė - nes niekad nemačiau tavęs, pasislėpusio skrybėlės šešėly, o tu manęs - su plona, baltais indėniškais raštais marginta suknute. prasilenkėm. tai ir tiek. ar reikia pridurti, jog čia vis dar lietus?..

šiandien pirmąkart ištariau, kad jau noriu žiemos. o ji bus ilga ir balta, kaip vynas. ir parašiau laišką nepažįstamam žmogui. ir ieškojau kokio nors adreso, kam galėčiau jį išsiųsti. deja, neradau. taigi, žmogau, su kuriuo niekad taip ir nepersimetėm nei vienu žodeliu, atsiliepk -

2 komentarai:

mėlyna avis rašė...

o ar gavai laišką su rožine pieva ant voko?

Greta rašė...

taip! šeštadienį, regis