antradienis

sekmadieniaujant. my jerusalem

nusprendžiau nebelaukti apklausos pabaigos, nes jos rezultatai lyg ir akivaizdūs (19 iš 20 pasisakė už sekmadieninių muzikos atradimų dalinimąsi). kadangi atskiro puslapio tam kurti nenoriu (arba neišeina taip, kaip noriu), taigi įrašus rasit čia, paklydusius tarp kitų minties srautų, bet pažymėtus vienodu pavadinimu. konkrečios tokių įrašų formos kol kas nesu numačiusi (na, gal tik nežadu labai daug gilintis į pačių muzikantų biografijas ar grupės susikūrimo istoriją), taigi ji labai kintanti ir atvira bet kokiems pasiūlymams, patarimams, prašymams, etc.
taigi tiek. gurkšteliu stiprios kavos, kad nuvytų kažkokius keistus snūduriavimus, ir skubu dalintis pirmuoju atradimu!
-----------------------------------------------
visi nuopelnai už neseniai praėjusio sekmadienio atradimą - grupę my jerusalem - atitenka youtube rekomendacijoms. nesusilaikiau neįsijungusi jų shake the devil dainos. nė nežinau, kas iš tikrųjų mane patraukė, turbūt kolektyvo pavadinimas. pirmieji dainos akordai nuteikė visai maloniai, dar trumpai šyptelėjau pamačiusi komentarą „i didn't know zach galifianakis had an indie band“. kadangi iš vienos dainos mažai ką galima spręsti, toliau klausiausi sleepwalking, i left my conscience in you ir galop aptikusi preachers, gyvai sugrotą ant the good music club scenos, nusprendžiau, kad gal reikėtų susirasti šio penketuko albumus.
taip jau gavosi, kad pirmiausia kibau į patį paskutinį, pernai į pasaulį paleistą albumą preachers, kuris, pasak grupės sielos jeff'o klein'o, yra tamsesnis nei anksčiau jų kurta muzika („we’d all kind of been through hell and back again in different ways, and this was the natural artistic result of all of that. but i think it’s a beautiful, comforting darkness. it’s real, but not selfish“). ir, tiesą sakant, ta jų tamsuma mane sužavėjo labiau už šviesesnius ir šiokiu tokiu pozityvumu trykštančius albumo gone for good garsus. turbūt preachers albume radau tai, kas gelbsti my jerusalem nuo just another indie band etiketės.
... ... ... ... ... ... ... ... ...
p e n k i

jei reikėtų išskirti 5 labiausiai patikusias dainas, tai būtų:

1. devoe. kad ir kiek jos beklausyčiau, ta magija neišnyksta ir kaskart įsijungus, rodos, panardina į tamsą. tiksliau, naktį, kai šilta ir kai kyla rūkas, kai skliaute kabo mėnulio pjautuvas, o tu sėdi keleivio vietoje, važiuoji namo iš ilgos kelionės ir pro visus atspindžius ant automobilio langų danguj ieškai grįžulo ratų. susilieja šviesos, medžiai ir kelias, ir nors nuovargis merkia akis, nesinori užmigti. toks tad jausmas. ir dar didelis pliusas už dainos tekstą - - - under the knife / we only want to be someone / for someone else.
2. between space (šios, deja, youtube neradau). viena iš tų dainų, kai tiesiog sėdi ir klausaisi, nes neišeina, tiksliau - nekyla ranka daryti ką nors daugiau. o dar tas gitaros solo - -
3. preachers. jau anksčiau minėta. patinka man ji ir albume, ir gyvai atliekama. šiurpuliukai bėga per odą nuo jeff'o vokalo
4. proposition. when all of our friends have gone home / and all of our time left is alone / when my voice loses its tone / and our bodies are skin dangling off the bone... tiesiog taip
5. chameleon (šios įrašo irgi nepavyko rasti). švelnus lašas ramybės tingiam vakarojimui, plaštakėms beplakant (beldžiant) sparnais į langus
... ... ... ... ... ... ... ... ...
kadangi norint klausytis šios grupės muzikos youtube ne kažin kiek tegali pasitarnauti, paspaudus čia rasite visus my jerusalem albumus, išskyrus preachers. smagaus klausymo!

Komentarų nėra: