šeštadienis

namai, kai ant grindų pasitiesi čiužinį, ant kurio - dar vaikyste kvėpuojanti melsva paklodė su tūkstančiu dalmatinų, ir prieš einant miegoti atidengiamos užuolaidos, kad bet kada pramerkus akis matytųsi aušrojantis dangus. kaip nebeilgai jau. kaip greit šį mano langą keis rytai gryname ore, basomis ant šlapios žolės, nešukuotais plaukais ir per dideliu megztiniu. o iki tol - džiaugiuosi, skaitau, žiūriu, ir gan greitai visu tuo pasidalinsiu.

dabar toks metas, kai norisi rašyti laiškus ir kviesti visus kavos

2 komentarai:

mėlyna avis rašė...

tau gerai, o mano turėtus gauti laiškus pavogė paštininkė.et.

bus susivėlę plaukai ir pro šalį tekanti upė?mm

Greta rašė...

upės reiks ieškoti.
arba nardint pirštus į puodelį, kad nors truputį tekėtų (tekantys, tekantys-)