šeštadienis

pastarųjų dienų résumé

kiek vis ko ga li nu tik ti nė ne iš ei nant iš kam ba rio. ką gi
dabar, kai galvoju apie praėjusią savaitę, visi jos įvykiai atrodo keistai tolimi, gal kiek svetimi. hmm. o buvo daug nemiego - - iš pradžių priverstinio, kai viskas slydo iš rankų, kai įtampa spengė ausyse, kai nesirašė, kai laikas nenumaldomai tekėjo iš saujos, kad ir kaip stipriai bespaudžiau tas minutes tarp pirštų, kai norėjosi tiesiog sėdėti ir desperatiškai tikėtis, kad gal užsimerksi-atsimerksi ir paaiškės, kad nieko nebuvo. venomis tekėjo kavos upės, kavos su dviem šaukšteliais cukraus ir šokoladiniu pienu. taip nemiegas tapo draugu, ir gan ištikimu, kai išjungus šviesas ir visus popierius sukišus atgal į stalčių spengė jau nebe įtampa, o kažkoks chaosas. visatos triukšmas gal. buvo saulėtų dienų. buvo sėdėjimas universiteto bibliotekoje užvertus galvą pro stoglangius stebint dangum besiritančius debesis. buvo gan daug nežinios. buvo kad norėjosi slėpti akis po akiniais nuo saulės. buvo mažas mielas siuntinys su keturiais mėgstamiausiais šokoladais. buvo, kad iš pašto dėžutės atsineši laišką ir prieš jį atplėšdama susitvarkai kambarį. buvo gulėjimas ant grindų, visai kaip pernai pavasarį, su atidarytomis durimis ir morrisonu, dainuojančiu i've been down so goddamn long that it looks like up to me. buvo daug galvojimo apie žmones, šiek tiek baimės, šiek tiek šypsenų. buvo menkas atokvėpis po pirmos prezentacijos, einant namo ir galvojant, kad gal rytoj viskas bus geriau nei kad tikėtasi. atkeliavo užsakytos knygos. baigėsi spausdintuvo rašalas. ant palangės krito smilkalų pelenai. buvo svajojimas spjauti į viską ir eiti prie jūros. buvo prasėdėta naktis bandant pasiruošti ketvirtadieniui. buvo amžinai šaltos rankos. buvo daug laiko, praleisto apsikabinus gitarą, nugroti pirštai. buvo ketvirtadienis, ir prezentacija, ir buvo gera pristatyti savo gimtąsias vietas vilkint marškinėlius su užrašu i'm with you lithuania, buvo universitetas, pilnas žmonių, buvo daug šurmulio ir lengvumo jausmas einant per tiltą, žinant, kad jau, kad jau viskas - atlikta. buvo atšalęs vakaras ir pirmasis mane pagavęs pavasario lietus, kuris maišė šypsnį su keistomis nuojautomis. ir jos pasitvirtino, ir teko darkart klausytis kažin kokių priekaištų. buvo ištarta topinė visų laikų frazė i don't think you know what love is. ir ironiškas noras paklausti do you? ir noras uždaryti duris. ir noras slėptis po antklode. buvo tai, ką galima ištrinti ir kas bus ištrinta. ir buvo trys arbatos puodeliai iš eilės, kuriuos lydėjo placebo dainos - tos, kur iki skausmo. it seemed to last for hours, it seemed to last for days. buvo nuovargis ir noras miegoti. ir miegas. ir sapnas, kurio dabar nebeprisimenu, bet jame tu man skambinai. atsikėlus darkart perskaičiau laišką, kurį jau moku mintinai. buvo lietinga, tingi diena, kai niekur nereikia eiti.
taigi tiek. dabar galima šiek tiek pagyventi, tikėtis, kad atšils, keltis penktą ryto ir keliauti prie jūros klausytis muzikos.
ak. dar buvo per visą savaitę dešimtis kartų prasisukęs high violet albumas ir klausimas sau:


ir po kokių penkių dienų buvo atsakymas, ramiai vakarojant ir niūniuojant terrible love eilutes:


Komentarų nėra: