pirmadienis

everything goes down

mano akys stiklinės. žvelgiu į savo atvaizdą, tik nežinau ar matau. visa praėjus naktis ir diena ir šis vakaras - viena ilga haliucinacija, po kurios belieka ištart „susimoviau, gal išgeriam ko“. galvoju kad idėja įkurti pseudoanoniminių somnambulų klubą įgyja vis daugiau potencialo.
- sveiki, mano vardas greta ir aš nemiegu naktimis.
- labas, greta.
ironiška. ir lengvai suskausta visose įmanomose vietose.
visgi reikalai prastėja, kai akys nebefokusuoja vaizdo. tai ir nežinau, ar ta, kur į mane prieš penkias minutes žvelgė iš veidrodžio, dar aš. o jeigu ir ne - galiu lažintis - jai taip pat reikia, kad kas nors pagaliau nuneštų ją į lovą, nutrauktų nuo kojų juodai - melsvai dryžuotas kojines, apklotų ir sėdėtų ant lovos krašto, kol ji užmigtų.

3 komentarai:

astuze rašė...

tokių namieganaktų pas mane nėra, bet kažkaip kažkur kažkodėl viduje liūdesiukas suėmė, lyg suprasčiau tą jausmą. Paskutinis sakinys suveikė, matyt...

karol rašė...

žiauriai gerai rašai! nesusivaldžiau neparašius. tiesiog, nors ir nepažįstu jūsų, bet patinka man tavasis bloginimas. )

Greta rašė...

kaip miela! merci :>