trečiadienis

there's nothing here but what here's mine

kartais viskas tampa kažkokia nepaaiškinamų įvykių seka. niekas tarpusavy nesiriša, o aš ir nebandau atskirti, kuris siūlas prie ko veda. vietoj to - sėdžiu prieš veidrodį ir pinuosi plaukus. išpinu, ir vėl pinu, išpinu ir vėl. galvoju apie sapnus, apie tai, kokie balti juose buvo tavo marškiniai ir kaip kilstelėjai skrybėlę prieš atsisveikindamas, o aš nuėjau į paštą neturėdama nei pinigų, nei pašto ženklo, tik šviesiai rudą neužklijuotą voką. galvoju apie tai, kad užgniaužia kvapą kai kurie dalykai, kaip kartais būna sunku net žodį ištart, nes ima spausti kažkur, kažkur, nė pati nežinau kur, ir pirštu tos vietos neparodysi. 'cause there's nothing else to do / every me and every you. brianas už mane geriau žino..

liko dar du sekmadieniai čia. ir jau 27 vasario. gražus skaičius - dvidešimt septyni. klausinėju visokių menkniekių savęs prieš užmigdama, rašau mintyse, ir nė vienas žodis nenugula ant lapo. didieji kodėl, didieji kaip, didieji kur ir kada. pavasario laukiu apsivyniojusi kaklą tobulu šaliku. kartais slepiuosi jame, ir smulkūs pūkeliai prilimpa prie lūpų. tai tiek to gyvenimo, nes žinau atsakymą į didįjį „ką daryti“ (something borrowed, something blue)

- valgyt mandarinus

Komentarų nėra: