šeštadienis

sielos virtuvė

septyni. toks tebūna pirmas žodis, nes nežinau, nuo ko dar būtų galima pradėt. sėdžiu prie sutemusio lango, kartkartėm nustodama kvėpuoti, nedrįsdama įjungti muzikos. o gal čia tik tas keistas nušvitimas, aplankęs vakarop, žodis po žodžio kartojant savas tiesas.
visą pastarąją savaitę užmerkus akis lyg pašėlusiu greičiu sukama filmo juosta bėgo vaizdai. plykstelėjimai. nuotrupos. tarpsniai ir tarpai. vis galvojau, kaip nepamiršt. kaip užrašyt. kaip išmokt mintinai. rodos, iš plaukų dar neišgaravo salsvas dūmų ir cigarečių kvapas, rodos, rankas dar tingiai šildo kiek atvėsusi arbata.
atsimerki.
užsimerki..
jurga dainuoja apie 37 ir goal of science. aš gyriausi visais 38.7. ką jau čia.
- - - - - - -
nežinau, nuo ko pradėti.
- - - - - - -
ak, taip. septyni.
- - - - - - -
tąryt pramiegojau. nenuostabu kažkaip, kai ant grindų guliausi, regis, apie pusę ketvirtos. ir kaip užmigti tokiomis naktimis, kai jaudulio daug, kai mintys neleidžia.
visgi tenka.
didžiąją dalį vėlaus ryto tiesiog skaičiau eilėraščius, sąmoningai tolindama tiek pusryčius, tiek ruošimąsi. paskutinę minutę susimetusi daiktus, bėgu laiptais iš trečio aukšto su ką tik išdžiūvusiais, nešukuotais plaukais ir nelyginta suknele. pirštinių nepamiršau, piniginė yra, bilietai vietoj.
- - - - - - -
nemėgstu važiuoti autobusu
- - - - - - -
veik visą kelią pražiūrėjau, kaip ant asfalto bėga baltos linijos, kaip kartkartėm maišosi su sniegu. keliskart atsukau orange county suite; likus keliems kilometrams iki miesto atsiverčiau knygą ties

„Tai mano Sostinė, mano vainikas ir tikslas,
                                                           tuo ir baigiu savo laišką.
Duonos riekė vietoj antspaudo. Vilnius. Katedros aikštė.“
- - - - - - -
stovint prie sankryžos, nustoja veikt telefonas.
holy-moley-me-oh-my - -
- - - - - - -
išlipu. įkvepiu vėsumos.
- - - - - - -
man visada sunku pirmas penkiolika minučių. kartais pusvalandį. kartais dar ilgiau. tada manęs nėra aš nesu aš o gal aš tik nesu o gal o gal - -. cituojant klimašauską, man būtina ką nors sužinoti apie save. 
- - - - - - -
bet paskui palengvėja
- - - - - - -
/ką tik buvo kokių trylikos minučių nerašymo pauzė. tik tarp kitko/
septyni. viskas beveik nuo to ir prasideda. ir kažkaip... ramu. ramu, kai supranti, kad yra dar žmonių šiam pasauly, šitam paukščių take. kad galima kalbėti(s) ir galima nutilti, ir tai nieko blogo. matyt.
- - - - - - -
dar galima nutilus girdėti svetimus pokalbius, paskui šyptelti. ir tai irgi nieko blogo.
- - - - - - -
/dar viena pauzė/
grįžtant prie dali, jis kartą sakė i shall be so brief that i have already finished. tinka ir man šiuo metu, nes juk žinau nežinai - esu iki skausmo smulkmeniška ir sentimentali, ir baigtųsi žiema, ir išdžiūtų potvynių vanduo, kol aš viską - - susirankiočiau.
bet čia jau atskira erdvė.
o tą vakarą darkart nutilus, norah jones iš kito visatos krašto dainavo
strangers on this road we are on
we are not two, we are one
- - - - - - - 
lipimas per tvorą - poezija
lipti per tvorą - poeziją skaityti
žmogus, tvorą pastatęs, - poetas
- - - - - - -
įlipusi į tą patį autobusą, atsisėdau į tą pačią vietą ir klausiausi dainos, kuri dar gerą valandą netilo ieškant stebuklo, blaškantis beveik be tikslo žmonių pilnomis gatvėmis, žiūrint į apšviestus stogus, sustojus prieš knygyno vitriną, sąmoningai nesimaunant pirštinių, norint rašyti.
- - - - - - -
snigo
- - - - - - -
truputis kavos, fone dainuojantis ed sharpe, kalbesiai (yra toks žodis? nesvarbu. dabar yra) apie tai, kas šauna į galvą. ir žinot, jei aš būčiau paskutinis tokio vakaro autobusas, aš irgi būčiau neatvažiavęs.
- - - - - - -
tikslas pasiektas, paltai pakabinti, atšyla rankos, daina keičia dainą, žvilgt į laikrodį - 23:32 (juk sakiau).
- - - - - - -
kažkas surinka maaarkaaiii, bet markas neateina
- - - - - - -
dar šiek tiek
------------
dar šiek tiek
------------
ir ant scenos užlipę žmonės pradeda grot l.a. woman. ir tada jau aaaaaaaaaa!!! muzika apkabina, apsupa, iškelia į orą, nardina po vandeniu, neištraukia, o tu nė nesuvoki, kad nebereikia kvėpuoti. nereikia nieko. transas veikia. transas teka venomis.
are you a lucky little lady in the city of light
or just another lost angel...city of night, city of night, city of night - - -
kažkaip galėtum tiesiog pravirkti it baigiantis filmui, bet kada kada kada, kada tai padaryti, kai transas kiek sulėtėja, o visi - ir aš, ir tu - taria tą patį - - - mr mojo risin'...
begalybės pojūtis.
karštis ima dar labiau pulsuoti, kai šėlsmas perauga į tried to run / tried to hide / break on through to the other side, o po akimirkos visi prašom well show me the way to the next whiskey bar, and don't ask why, and don't ask why. pažvelgusi per kairį petį matau tik žmones užmerktomis akimis, besišypsančius, rankos lengvai skęsta šviesoje, - - a moon of alabama, we now must say goodbye - -.
džimas svajingu žvilgsniu žiūri tiesiai mums į akis,
i tell you we must die
i tell you we must die
i tell you
i tell you
i tell you we must die, i'm sorry

paskui atplaukia crystal ship, lengva it rūkas virš vasariškų pievų prieš pakylant saulei.
oh tell me where your freedom lies
the streets are fields that never die
deliver me from reasons why
you'd rather cry, i'd rather fly

ir paskutinė ramybės eilutė - - a million ways to spend your time / when we get back, i'll drop a line - - virsta į iki skausmo, iki skausmo - ---- - - people are strange.
ta daina galėjo nesibaigti
faces look ugly when you're alone
tą dainą dainavom paryžiuj eidamos į kino teatrą
streets are uneven when you're down
ta daina yra gyvenimo tiesa kartais
when you're strange, when you're strange, when you're strange.

paskui negalėjau patikėti, kad iškart po šito teks dainuoti tai, ką sau vis kartoju
not to touch the earth
not to see the sun
nothing left to do but
run run run, let's run

ir kaip aš tikėjau tuo
kaip aš tikėjau džimu, kai jis sakė
come on baby run with me
die va ži
o kas netikėjo, kas nenorėjo bėgt iki numirimo, kai nieko nieko neturi, kas netikėjo tuo šėlimu -

ir kas nelaukė dainos pabaigos vien dėl
i am the lizard king,
i can do anything

ir tada five to one, baby
one in five
no one here gets out alive

ir karštis, karštis
ya walk across the floor with a flower in your hand
ir užmerktos akys
trying to tell me no one understands
kol tam tikra prasme prikelia come together, one more time, get together one more time, ir jaučiu, kaip dingsta balsas, kaip jau nieko negalėčiau pasakyt, tik be perstojo  - - get together, get together, get together - -.
 o tada - peace frog, kurią girdint darkart įsitikinau, kad kiekviena džimo daina buvo nenuginčijamas eilėraštis.
she came in town and then she went away,
sunlight in her hair.

ir kaip markas prabilo džimo balsu -
indians scattered on dawn's highway.
bleeding ghosts crowd the young child's fragile eggshell mind.

ir kaip iškart vėl privertė šokti,
blood in the streets of the town of new haven;
blood stains the roofs and the palm trees of venice.

kažkaip pavyko pajudėti į priekį ir jau meilę džimui išpažinom stovėdamos prie pat scenos, - - hello, i love you, won't you tell me your name.
déja vu
- nori, pasakysiu savo tikrą vardą?
- o kas yra tikra?

iki kol mane nusinešė upė
please, believe me
the river told me
very softly
want you to hold me

ir kaip koks krioklys kritom žemyn su free fall flow, river flow, on and on it goes - - -.
ir iššaukėm audrą. ir beveik jaučiau, kaip lyja.
liūliuojanti gitaros partija, ramybė, kurioje galėtum gyventi
riders on the storm, riders on the storm

niekada nerūkiau, bet turbūt tai daryčiau kaskart vos išgirdusi tą melodiją
girl you gotta love your man, girl you gotta love your man
kokia tiesa, džimai, kokia - the world on you depends, our life will never end. žmonės apie tokius pojūčius rašo knygas, tikriausiai.

paskui vėl galvojau, kad mirsiu.
banalu, bet tie pagalvojimai ne taip jau dažnai nutinka, o ir ne taip dažnai girdi, kaip visi aplink tave tartum užhipnotizuoti taria you know that it would be untrue, you know that i would be a liar - -.
reikėjo pamatyti, kas darėsi per žodžius come on baby light my fire, kaip viskas aplink tiesiog sprogo į tūkstančius dalių, kaip akimirksniu vėl susilipdė, kaip svaigo galva, kaip - -. kaip tiesiog trūko žodžių, tiksliau - kaip būtų trūkę, jei reikėtų kalbėti, o kam, kam tie žodžiai, kai tiesiog turi
if i was to say to you
girl, we couldn't get much higher

ir try to set the night on fire,
ir ant scenos gulintis markas
ir prasidedanti this is the end, beautiful friend
ir kažkoks dieviškas nebuvimas
this is the end, my only friend, the end
ir jau nieko, nieko
i'll never look into your eyes, again
cigarečių dūmai, besigeriantys į odą
desperately in need - - of some - - stranger's hand
graži beprotybė.
ir dvi istorijos
ir ypač paskutinė
- father
- yes, son?
- i want to kill you

ironiškas *ohgodwhy* žvilgsnis marko akyse
- mother...
-trumpa pauzė-
- oh shut up...
delnu uždengtos akys ir
- mother, i want to fuck you
ir viskas darkart sprogo, įvyko visos pasaulio pabaigos, mes mirėm ir kėlėmės
the end of laughter and soft lies
the end of nights we tried to die

bet tai dar nebuvo viskas
po poros minučių ėjom iš proto su roadhouse blues, su visais solo, su kiekvienu let it roll, baby, roll, let it roll - - - all night long. transas skandino, iki kol ore pasiliko tik instrumentų aidas muzikai nutilus. ant sienos virš būgnų beliko šviesti tik du žodžiai - the doors. 
prireikė laiko, kol nusileidau ir supratau, kad jau viskas. kad this is the end, beautiful friend. pamišimas vis dar sklandė ore. turbūt štai, ką iš tiesų reiškia frazė tik tark žodį, ir mano siela pasveiks.
- - - - - - -
dar pamenu salsvą kriaušių skonį burnoje ir tai, kaip daina vėl keitė dainą
give it away
highway to hell
ir odievedievedievenegitikraiašgirdžiukurtobalsą - - smells like teen spirit
- - - - - - -
free fall flow, river, flow -
- - - - - - -
aš vis dar nežinau, kaip tai reikėtų aprašyti. ir ar apskritai įmanoma aprašyti. penktą ryto sėdėdama ant fotelio virtuvėje jutau tik du dalykus - - norą paklausti, kaip grįžai namo, ir dulkes, kurias rugpjūtį nusinešiau nuo džimo kapo

2 komentarai:

mėlyna avis rašė...

koks gražus Džimis viršuj.

todėl su pirmąja šių metų šeštąja diena.

Greta rašė...

su, ir su septintąja! kuri jau beveik -