šeštadienis

galim paukščius lesint iš rankų

viskas nebėra taip pat
jau niekas nebėra taip
pat ir niekad nebus

kitaip tariant -
ir esi ir esu ir gerai
ir pilnai ištuštėja galva

juk tai tądien tenorėjau parašyt. ir esi ir esu ir gerai. bet teišspaustas jau beveik, paskui jau, paskui - jau nieko.
dabar naktimis vėl (nors tik retkarčiais, bet) kaip ir rašosi. klausimas tik ar ten aš, bet jei tyliai linkčioju - matyt.

būna naktų kai karštas vynas geriamas ne taurėm, o puodeliais
būna - kai pernakt prašoki, o tada sapnuos į plaukus prisninga

dar kitaip tariant -
it's my party and 
i'll cry if i want to

dienos slenka su ginsbergo dienoraščiais. antram skyriuj jis keliauja po meksiką, žiūri į griuvėsius, laipioja po piramides, suploja rankom ir klausosi aido. ir dar užvertęs galvą į dangų tarp žvaigždžių ieško žodžio eternity. ir prasmės, prasmės.

reikia prie jūros.
ten buvimas gilesnis

6 komentarai:

mėlyna avis rašė...

ar esi buvus netyčiom rašytojų sąjungos akademijoj?

Greta rašė...

deja, deja

Dharmos Valkata rašė...

hm, žiemą ir ankstyvą rudenį prie jūros gera vieta.
kažkur buvo apklausa, jog klaipėdiečiai prie jūros rečiausiai lankos, nes gali nueiti bet kada.neretai man pačiai tai pasitvirtina, ačiū, kad priminei (:

Greta rašė...

„Nieko neaiškindama, nesakydama kur, visada bus tokia jūra, kuri tave šauks.“ /a. baricco

mėlyna avis rašė...

ū, o į akademiją pabandyk nuvažiuot, jei rašai kokių tekstukų. Galbūt bus viena iš progų. {:

Greta rašė...

ačiū, turėsiu omeny tokią mintį. kišenėj nešiosiuos
:)