trečiadienis

naktys/vakarai. part ix

My Week With Marilyn. filmas, susilaukęs itin daug dėmesio bei nominuotas 2 oskarams. vos tik prasidėjus filmui, kažkodėl atrodė, jog michelle williams nesusidoros su monroe vaidmeniu, bet slenkant minutėms, situacija tik gerėjo ir gerėjo. plojimai eddie redmayne, hario poterio gerbėjai džiaugiasi nežymų vaidmenį atlikusia emma watson; pati juosta - šviesi it pavasario diena. pranoko mano lūkesčius.

Man On The Moon. visai nusisekęs m. formano režisuotas filmas apie vieną ekstravagantiškiausių komikų. ir nors labai puikiai jaučiamas filmo biudžeto dydis, aktorių profesionalumas bei nepriekaištingas kameros darbas, kažin, ar reikėtų filmą žiūrėti prieš tai nepasidomėjus, kas iš tikrųjų buvo andy kaufman'as. tiesiog. man, kad ir kaip mėgčiau jim carrey, jo kaufmano versija vietomis buvo kiek perspausta.

Good Bye, Lenin! komiška vokiečių drama apie tai, kaip įmanoma sukurti pasaulį, kuris ką tik subyrėjo į šipulius.

The Squid And the Whale. dar vienas filmas iš mano "super atidėliojamų" serijos. ir vėl - veltui, nes juosta, nors ir šiek tiek per trumpa, tačiau velniškai puiki. aštuoniasdešimtųjų dvasia, viena šeima ir krūva problemų. puikus soundtrackas. nominuotas oskarui už originalų scenarijų, kuris iš tiesų nėra eilinis. darkart pasikartosiu - didelis pliusas soundtrackui. nes, na, žinot, - pink floyd.

Detroit Rock City. visi roko gerbėjai šitą filmą turi raudonu rašalu užrašyti į savo must-watch sąrašus. iki smulkmenų tobula komedija, privertusi juoktis iki ašarų. šiaip istorija viena iš tų, kurias itin taikliai apibūdina posakis shit happens, bet kai fone groja toooookia muzika, argi tai svarbu?..

Two Lovers. filmas, kurio pabaigą atspėjau anksčiau, nei norėtųsi. trys žmonės, blaškymasis, savęs ieškojimas. gal kiek erzino tai, kad pats filmas turbūt visiškai nesąmoningai formuoja tavo nuomonę - aha, va čia yra blogai, taip elgtis negalima... kažkaip ne, nelabai.

2 Days In New York. filmo 2 days in paris tęsinys, ir nors veiksmas šįkart vyksta amerikoje, juosta prancūziška iki skausmo. nežinau, čia tikriausiai vienas geriausių šiemet matytų filmų. prie to, žinoma, prisideda ir mano pagyros julie delpy, kuri ne tik nuostabi aktorė, bet ir šauni režisierė. tiesa, galbūt kiek jautėsi vudžio alleno įtaka, bet ką jau čia. žiūrėkit, žiūrėkit, jei dar nematėt!

New Year's Eve. nenustebčiau, jeigu šis filmas su laiku pakeistų love actually. žiūrėjau, nes vieną vakarą velniškai pasiilgau tos šventinės ir labai žiemiškos nuotaikos. nenuvylė ir lūkesčius pateisino. šįkart išjungiu savo skepticizmą ties garsių aktorių sąrašo ilgiu ir holivudine produkcija. filmas puikiai tiks tiek visai šeimai, tiek draugų kompanijoje, tiek labai mergaitiškiems vakarams susisupus į pledą ir tiesiai iš dėžutės valgant šokoladinius ledus.

How The Beatles Rocked The Kremlin. bbc dokumentika apie tai, kokią revoliuciją muzika sukėlė sovietų sąjungoje ir kaip iš dalies tai prisidėjo prie jos skilimo. filme mažokai informacijos apie pačią grupę, viskas daugiau koncentruota į žmonių išgyvenimus ir prisiminimus. aišku, buvo tokių topinių vietų, kuomet kas nors lepteli, kad johnas lennonas jiems visad buvo rusas. labiausiai patiko turbūt pati pabaiga, fiksuojanti paul mccartney koncertą maskvoje.

To Rome With Love. šįkart allenas mus nusitempia į saulėtąją italiją. galbūt filmas ir nepranoksta midnight in paris, bet puikiai telpa į geros komedijos rėmus. viskas subtilu, kaip visada yra veikėjas, kuris kalbasi su žiūrovais ir iki galo neaišku, ar kiti filmo herojai jį mato, pats vudis - ypatingai tobulas. žiūrėjom kino teatre, juokėmės, nesupratom italų kalbos, kurios filme tikrai daug; tiesiog mėgavomės.

Womb. buvau pasiilgusi evos green ir kažkodėl šis filmas buvo pirmas pasirinkimas. neprašoviau, nes aktorės vaidmuo - labai, scenarijus taip pat vertas dėmesio, originalus, kartais kiek trikdantis. imdb.com puslapyje filmui skyriau 8 žvaigždutes iš 10.

6 Days to Air: The Making Of South Park. šitas 42 minučių behind the scenes žvilgsnis buvo kartu su kažkuriuo pietų parko sezonu, taigi džiaugiausi gavusi galimybę pamatyti, kokį kelią nueina idėja, kol pagaliau tampa serija.

Amelie. taip, aš šį filmą pirmąkart pamačiau visai neseniai. ir džiaugiuosi, nes vargu, ar jis būtų mane lygiai taip pat sužavėjęs, kai vis dar siautė ta amelijos manija. vėl viskas telpa į du žodžius - audrey tautou. jau imu manyti, kad ta aktorė barsto magijos sėklas, kur tik bepasirodo. pati juosta taip pat - kažkas nepaprasto. tiek šviesos ir šilumos, kitokio gyvenimo perspektyva, paryžius... et.

Mulholland Dr. čia buvo pirmas mano matytas david lynch filmas. galbūt ir paskutinis, kas žino. jei atvirai, visas 147-ias minutes nieko nesupratau, kol po filmo man galiausiai bandė paaiškinti, kas, kaip ir kodėl. hm. labai painus, daug detalių, daug įtampos ir žiaaaaauriai jaučiamas amerikietiškas prieskonis (šiuo atveju - ne itin teigiamas). pacituosiu vieną atsiliepimą iš imdb.com: I can almost picture David Lynch yelling cut, forcing the crew to gather around him and explaining to them all "Look how crazy and weird I am! Isn't it great?? It's so weird and crazy!" tai panašiai taip ir yra.

Stay. pakankamai ilgai mintyse laikytas pavadinimas, kažkada kažkieno rekomenduotas... ir toks puikus. žinoma, filmui vienos peržiūros nepakanka, bet kol kas antrajai dar neprisiruošiau. tai turbūt mano mėgstamiausias filmas iš taip vadinamų mindfuck serijos. nešokiravo, bet sukrėtė. paliko begalinę erdvę apmąstymams. labai patiko tai, kaip į viską buvo įpintas menas. ir apskritai - ryan gosling man daug įdomesnis jo ankstesniuose filmuose, kuomet iš aktoriaus dar nebuvo daromas seksualumo simbolis. just sayin'. maža užuomina - jei žiūrėsit, atkreipkit dėmesį į skaičių 21.

The Jacket. dar vienas dramos - mistikos variantas. bet kad ir kaip mėgčiau adrian brody, daugiau nei 7/10 šiam filmui niekaip negalėčiau parašyt. prieš žiūrėdama skaičiau daug itin teigiamų atsiliepimų, kurie, matyt, viską sugriovė. vis laukiau kažko, kas priverstų aiktelėti, krūptelėti ir pan. laukiau laukiau, kol prieš akis ėmė bėgti titrai. tai va.

Mr Nobody. kaip imdb apibūdina - nothing is real, everything is possible. žadą atėmusi juosta, kurios iki galo pirmąkart pamačius perprasti neįmanoma. plojimai jared leto.

Inglourious Basterds. ir susitiko kartą greta quentiną tarantino. stiprus susitikimas buvo. dar vienas filmas, apie kurį buvo kalbėta, kalbėta, kalbėta. kažkaip net negalvojau, kad kada nors jį žiūrėsiu, bet atsiradus progai jos nepraleidau. patirtis buvo gan įdomi - filme dominuoja trys kalbos: anglų, vokiečių ir prancūzų. kadangi pirmąsias dvi suprantu (vokiečių, žinoma, ne taip gerai kaip anglų, bet vis vien), prasidėjus prancūziškoms šnekoms teko skaityti... daniškus titrus. challenge accepted. pats filmas buvo geresnis negu tikėjausi. netgi bradas pittas patiko, o tai ne taip jau dažnai ir nutinka. vertas laimėto oskaro? laaabai. (pamąstymui - o kas būtų, jei antras pasaulinis būtų šitaip ir pasibaigęs?..)

The Dictator. ar apie jį dar ką nors reikia? :D žinoma, komedija puiki. bet gal ji nebūtų buvusi tokia įdomi, jei šį semestrą tvarkaraštyje neturėčiau comparative politics. manau, pagrindinė idėja atskleista tobulai, gal kartais kiek perspaudžiant, tačiau situacijos tai per daug negadino.

The Runaways. šiek tiek skeptiškai šnairavau į k. stewart bei d. fanning pavardes aktorių sąraše, bet filmą pamatyti norėjosi. na ir ką? neblogai, gal net šiek tiek geriau nei tik neblogai. kristen pokerface'as šįkart virto berniukiškomis manieromis. pagrindinė mintis labai aiški - sex, drugs & rock'n'roll. dabar kiekvienąkart kur nors užgirdusi skambant žodžius hello dady, hello mom atitariu - i'm a ch-ch-ch-ch-ch-cherry bomb!

1 komentaras:

m'art rašė...

Nepavesk Lynch'o, kol dar neperžiūrėjai Elephant Man - tai vienas, ko gero, jautriausių filmų ir tikrai rekomenduočiau į būtiniausiųjų list'ą.