antradienis

naktys/vakarai. part vii

Lonesome Jim. istorija apie viltį praradusį žmogų. niūrokas ir pilkas žvilgsnis į, rodos, eilinės amerikiečių šeimos gyvenimą. beveik kasdienybė. beveik.

Lars and the Real Girl. the search for true love begins outside the box. apie šį filmą jau visų pakankamai prikalbėta. nes, na, žinot, - ryan, ryan gosling. kiek trikdantis filmas, kurį, mano manymu, užtenka pamatyti vienąkart.

Serendipity. žiūrėtas, nes radau neblogų atsiliepimų kituose tinklaraščiuose. iš dalies - just another love story. juokinga, kartais beviltiška, desperatiška. štai kas būna, kai pernelyg pasitikima likimu.

Brick. filmas, kurį reikėtų žiūrėti itin atidžiai, nes praleidus kokią nors detalę imi nebesuprasti, kas vyksta ir kodėl. aš įvykių giją paleidau dėl savo lack-of-concentration, todėl kada nors būtinai žiūrėsiu darkart. iš to, kiek supratau, - drama įdomi. su mistikos elementais ir joseph gordon-levitt.

Bruno. taip, būna ir taip, kad greta įsijungia teliką vakarais. kiek sunkoka apskritai ką nors apie tokius filmus. žinoma - lėkštas, žinoma - banalus, kupinas vulgarumo ir random things going on. bet pripažinti tenka - tiesos už viso to yra, gal net daugiau nei norėtumėm.

In the Land of Women. pranokęs lūkesčius filmas. nors gal visas pliusas tame, kad iš jo kažin ko ir nesitikėjau. gyvenimiškas, šiek tiek skaudantis, kartais ištraukiantis iš kišenės šypseną, kartais - juoką. apie ką? apie gyvenimą, dažniausiai. įspėjimas: k. stewert.

Advenureland. tęsiam k. stewert odisėją. anyway, filmas nėra jau toks prastas, juolab kad viskas vyksta 1987-aisiais, kai jaunimas dar nebuvo sugadintas (nežinau, ar tinkamas žodis, bet tarkim). grupelė jaunuolių, vasaros darbas pramogų parke, intrigos, kvailiojimai, etc etc. dedu minusą tik pabaigai, kuri pateikė eilinį amerikietišką paauglių gyvenimo pavyzdį. na bet ką jau čia.

Office Space. šį filmą žiūrėjau taip seniai, kad jau nebeatsimenu, apie ką jis apskritai buvo. aprašymas neva žadėjo kažkokią komediją, o viskas, kas įstrigo, tai aniston nenoras į darbo uniformą įsisegti kuo daugiau kvailų ženklelių. nerekomenduočiau

The Muppets. praise jim henson, kuris sukūrė mapetus ir kuriam rugsėjo 24 būtų suėję 76-eri. tiesą sakant, žiūrėjau šį filmą ir beveik verkiau. pamenu save mažą, kuomet dar nelabai suvokiau, kas apskritai yra pasaulis, bet nieku gyvu nenorėdavau praleisti mapetų laidos, kurią vakarais transliuodavo kažkuris geranoriškas kanalas. ir šis filmas buvo kažkas tokio. kažkas labai labai. labai artimo, keliančio vien tik geras emocijas, kažkas šildančio iš vidaus. didelis pliusas už nirvanos smells like teen spirit. didelis pliusas už dave grohl. didelis didelis pliusas.

Mogwai. Burning. mano pirmas išgirstas grupės mogwai kūrinys buvo i'm jim morrison, i'm dead. nepamenu, kiek kartų iš eilės tada jį perklausiau, bet tai tęsėsi kone visą vakarą. instrumentinis kosmosas, kurį ta grupė kuria, yra tikrai nežemiškas. ši juosta - juodai baltų vaizdų kompozicija: nuotrupos iš koncerto, gatvių, žmonių. labai efektinga ir labai stipru. nors trunka vos valandą, bet transas garantuotas. (ir atkreipkit dėmesį į publiką, į jų užmerktas akis, į kvėpavimą muzika. kada nors ir aš tarp jų būsiu)

The Soloist. nežinau net. gal vėl koją kišo tos high expectations, bet kaip nekiš, kai tiek pagyrų - -. trūko kažin kokio subtilumo. ir prailgo.

Daydream Nation. toks... gan paaugliškas. pirmoji filmo pusė nekabino visiškai. tiesiog ėjimas paviršiumi, ir pakankamai paviršutinišku paviršiumi. bet veiksmui įgaunant pagreitį pasidarė visai įdomu. per paskutines 15-10 filmo minučių jau nenorėjau atsitraukti nuo ekrano. citata: things don't need to last forever to be perfect.

Airplane. filmas, dažnai tituluojamas viena geriausių komedijų. panašiai jį ir man apibūdino geriant nebe pirmą taurę vyno. iš dalies tiesa, juosta tikrai absurdiškai juokinga, pilna sveiko humoro, kurio taip iki skausmo trūksta šių dienų filmuose. o kur dar leslie nielsen vaidyba.

Cafe de Flore. dar vienas prancūzų šedevras. galėčiau sakyti, kad eilinis (šedevras), bet meluočiau. ne, nė nepanašu į eilinį. filmas, perpintas muzika. muzika, perpinta gyvenimu. gyvenimas, perpintas dar kitu gyvenimu. kas yra kas. kas tikra, o kas ne. negalėjau atsiplėšti iki pat pabaigos. prikaustantis. įtraukiantis. sukrečiantis. (juk sakiau, kad šedevras.)

Medianeras (Sidewalls). džiaugsmas nekomercinio kino fanams. šįkart - tiesiai iš ispanijos. istorija apie du žmones, kurie gyvena šalia, kurie ieško, kurie nė nenutuokia apie vienas kito egzitavimą. vietomis - labai liūdna. bet labai verta žiūrėjimo.

Un Amour de Jeaunesse (Goodbye First Love). iki smulkmenų prancūziška drama, po kurios negalėjau ištarti nė žodžio. iš pažiūros - pernelyg daug nežadanti paaugliškos meilės istorija, kuri vis dėlto trenkia labai labai stipriai. gražūs vaizdai, tarp kurių trumpai šmėsteli ir kopenhaga. pabaiga palieka daug erdvės interpretacijai. o kur čia neinterpretuosi, kai bėgant titrams skamba daina su žodžiais all that i have is a river / the river is always my home.

Le père de mes enfants (Father of My Children). dar vienas prancūziškas skauduliukas. vienos šeimos gyvenimas, kuris ima ir pasisuka netikėta linkme. o tada belieka užsispyrimas. gan gera pamoka apie tai, kaip reikia siekti užsibrėžto tikslo.

Being Elmo: A Puppeteer's Journey. dokumentinis žvilgsnis į tai, kas slepiasi už elmo. a must-see visiems mapetų fanams.

La Delicatesse (Delicacy). du žodžiai: audrey tautou. skani istorija paryžiaus mylėtojams, tiems, kurie tiki likimu, ir tiems, kurie apskritai mėgsta filmus apie meilę. puikus kąsnelis lengvam vakarui.

Little Miss Sunshine. filmas, kurį atidėliojau vien dėl to paviršutiniško žiniasklaidos ir visokių medijų sukurto šablono. galvojau, kad tai eilinė komedija, skirta visai šeimai, su tais tragiškai banaliais juokeliais, būdingais tokio pobūdžio filmams. bet ne. dievaži, ne ne ne. na, žinoma, - jeigu norėsi, tai ir tebus ta eilinė komedija. bet už viso to slypi tiek daug. neveltui tie du oskarai ir krūva kitų apdovanojimų. jei dar nesuspėjot, eikit ir semkitės šviesos iš šio filmo.

Komentarų nėra: