sekmadienis

naktys/vakarai. part vi

welcome to the land of woody allen
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Get him to the greek. po to, kai kažkuriais metais russell brand vedė mtv apdovanojimus, labai norėjau jį pamatyt aktoriaus amplua. filmas nėra rimtas. komedija, neretai kvailoka ir pilna visokių random dalykų, bet pažiūrėjusi nejaučiau, kad sugaišau laiką veltui. patiko lars ulrich, kurį pamatyti šiame filme tikėjausi mažiausiai. tiesa - nerekomenduotinas, jeigu nemėgstat britiško akcento. o šiaip - pirmyn.

Foo Fighters: Back & Forth. pažiūrėjusi šią dokumentinę juostą savo sąsiuvinyje ties pavadinimu nupiešiau širdutę. nes na tikrai - tobula. visa istorija nuo paskutinių nirvanos dienų iki wasting light išleidimo, visi kilimai ir kritimai, nusivylimai ir amžinas ėjimas. visgi pasaulis - puiki vieta, kol jame dar vaikšto tokie vyrai kaip dave grohl.

Beginners. man tai buvo filmas, kuris davė visai ką kitą, nei tikėjausi. tarsi suėmė už pečių ir smarkiai papurtė. šiaip filmas - gražus, gal kiek liūdnas ir vietomis slegiantis, apie pradžias ir pabaigas. pamatyti verta. christopher plummer už savo vaidmenį šioje juostoje atsiėmė oskarą ir dar kelis kitus apdovanojimus. bet netikėkit žodžiu komedija. arba bent jau aš čia komedijos neradau.

Elvis and Anabelle. labai puikus filmas apie tai, kas lieka, kai, regis, jau nieko nebeturi. įdomus siužetas, jokios perdėtos pompastikos. tiesa, mane viso filmo metu velniškai erzino blake lively vaidyba, bet pažvelgus į šviesesnę pusę - juk režisierius vietoj jos galėjo pasirinkti kirsten stewert. šypt.

Whatever works. and here we are... nežinau, kaip jam tai pavyksta - susukti visiškai tobulą filmą. tobulą iki smulkmenų. vienas geriausių sveikos ironijos užtaisų, kokį tik teko matyt per pastaruosius metus. platus temų spektras - nuo religijos iki egzistencijos, nuo šachmatų iki beprasmybės. kino salėje pločiau atsistojusi.

Melinda and Melinda. įdomi juosta, paversta į amžiną spėliojimą - kas būtų, jeigu būtų. du vieno žmogaus gyvenimai. abu - netikri.

Hollywood ending. dar viena puiki ironijos ir juoko dozė tiesiai iš alleno rankų. vietomis - kiek isteriška, bet vėlgi - labai, labai.

Match point. šį filmą tituluoja vienu geriausių woody darbų. puikus aktorių bagažas, nominacija oskarui ir 7.8 reitingas imdb.com. apie ką? apie tai, kaip viskas siejas nematomom sijom ir kad there are no little secrets. negalėčiau pasakyt, kad pati buvau ypač sužavėta. gal tų dviejų valandų - kiek per daug. bet pabaiga patiko.

You will meet a tall dark stranger. gana daug kritikos susilaukęs filmas. vien dėl to, kad neva apie nieką. taip, iš dalies. filme sukasi kelių žmonių gyvenimai. įprasta kasdienybė. bet man patinka tai, kokius veikėjus sukuria w.a. jie tiesiog traukia. kiekvienas su savo keistenybėm, kiekvienas pilnas savitumo. pažiūrėjau, pasišypsojau. gal labai ir neįstrigo niekas, bet patiko.

1991: The year punk broke. dokumentika iš sonic youth ir nirvanos turo po europą. unikalūs kadrai, tačiau tikriausiai tik ribotai auditorijai. sakot, kurtas niekad nesišypso? in your face, pažiūrėkit ir pamatysit.

Things we lost in the fire. dar vienas filmas iš atidėliotų kategorijos. šįkart tempiau gumą, nes niekad pernelyg nemėgau halle berry, bet čia ji - visai nieko. visgi filmas - ne iš lengvųjų ir šiek tiek skaudantis.

Annie Hall.buvo labai smalsu, ar seni alleno filmai tokie pat geri, kaip ir naujieji. paskui supratau, kad lyginti neverta - jie tiesiog kitokie. bet šis puikus, dievaži. tikras perlas. neveltui tie keturi oskarai ir 146-a vieta filmų 250-uke. tik man gal paskutinis pusvalandis kiek prailgo.

Art school confidential. žiūrėjau, nes max minghella patiko tame filme apie elvį ir anabelę. aprašymas taip pat pasirodė dėmesio vertas, nors likau šiek tiek nusivylusi. o gal tikėjausi kažko visai kito. anyway, filme vis bandoma atsakyt į klausimą, kas yra menas ir kur ta linija tarp meno ir nemeno. ir dar šiek tiek apie tai, kad reikia trisdešimt metų ieškot savo stiliaus, kad nupieštum tobulą trikampį. nė nežinau, ar rekomenduočiau. nebent neturit ką veikt.

Neverwas. man šiek tiek priminė big fish. vėl apie pasakas ir jų buvimą visai šalia, nors didelio įspūdžio ir nepaliko. ir šiaip aaron eckhart man nelabai. žodžiu, just another movie.

This is Spinal Tap. o dievai. kodėl aš anksčiau nieko nežinojau apie šią fikcinę roko grupę? a must-see visiems aštunto dešimtmečio gerbėjams ir visiems, kuriems paprasčiausiai patinka juoktis. tobulas atradimas.

Delirious. va kas būna, kai pasiilgsti michael pitt vaidybos: tada pradedi knistis ir ieškot jo senesnių filmų. šis toks paprastas, neišpūstas, kasdienis. vėl apie tai, kaip vieną dieną esi niekas, o kitą - tampi kažkuo, nes atsiduri reikiamoj vietoj ir reikiamu laiku. give it a try. man patiko.

Rhinoceros eyes. michael pitt pasiilgimas numeris du. bet filmas tikrai ypatingas, savotiškai liūdnas ir įdomus. gal nė nereikia sakyt, kad patiko pitt'o vaidmuo. toks jausmas, kad šis aktorius ne vaidina, o tiesiog būna. šimtaprocentinis natūralumas.

Perfect Sense. filmas apie pasaulio pabaigą. apie kitokią pasaulio pabaigą. apie tokią, kuri iš dalies, mano manymu, jau vyksta. galbūt nėra pats maloniausias, bet mintis ir išpildymas - wow. ir dar ewan mcgregor. ir dar eva green.

The Dreamers. na ką dar galima apie jį?.. mačiau gal 7 kartus. ir kaskart atrasdavau kažką naujo, kažką nepastebėto. smulkmenas. lietų ant langų. nuo žvakės užsidegančius plaukus. the doors dainas. paskutinįkart šį filmą žiūrėjau perskaičiusi gilbert adair novelę, pagal kurią bertolucci ir pastatė šį filmą. žinoma, filmas ne kiekvienam. filmas apie kitokį paryžių. cituojant michael pitt, there are two kinds of directors: there's the kind where two plus two equals four, and you have to help them figure it out. and then there's the kind that throws you in a room, locks the door, sets the house on fire and films it.

 Manhattan. 231-a vieta imdb.com top 250. filmas laikomas vienu geriausių alleno darbų. tiesą sakant, net nežinau kodėl. man tos 96 minutės prailgo, ypač antroji filmo pusė. nežinau, ar žiūrėčiau antrąkart. na, nebent perskaičiusi woody biografiją.

2 komentarai:

m'art rašė...

woodie allen, michael pitt - tokia pat pamišusi fanė :D

Greta rašė...

reikia gi šiokių tokių silpnybių gyvenime :D