antradienis

iš to nieko gero

vietoj to, kad ruoščiausi rytojui, pasiimu segtuvą, kuriame laikau savo prisiminimus. eilėraščių juodraščiai, kuriuose daugiau išbraukta, nei parašyta. laiškai, vis dar kvepiantys mano mėgstamiausiais smilkalais - anksčiau viską laikydavau vienam stalčiuj. seni, aplamdyti koncertų bilietai. knygos skirtukas, kurį gavau pirkdama kurto dienoraščius, tačiau niekad taip ir nepanaudojau pagal paskirtį... lapelis su keistais skaičiais. net nepamenu, ką jie reiškia. jei dar reiškia.

man vis siunčia naujienlaiškius apie atostogas maljorkoje ir tai, kad kelionės iš varšuvos pigesnės.
skauda galvą.

šiandien į google paiešką įvedus klausimą kada nustos lyti, neradau nieko naudingo. nubundi - lyja. užmiegi, nubundi - vis dar lyja. o šiąnakt - dar ir vėjas. kaip užmigt. kaip rytoj atsikelt. kaip nusigauti iki universiteto su juoda suknele ir raudonais bateliais.

greitai krausiu lagaminą. praeitą naktį sapnavau, kad skridau į prancūziją, ir kai nusileidom - niekaip neradau išėjimo iš oro uosto. oh well.

vakarai tampa tokie iki skausmo. tokie, kad regis jau niekas niekad nebepasikeis. vis tas lietus. vis tas praviras langas, per kurį - jau tik vėjas. išeina. dažniausiai.

keisti žmonės. labai keisti. well, you're fucking welcome.

labanakt

Komentarų nėra: