ketvirtadienis

kadangi mielas bloggeris įtaisė naują įrankį, braukykim viską ir visur.

- - -  - - -  - - -
tai va. žinot tą jausmą i-have-no-idea-what-to-do-with-my-life. kai, regis, net nėra ką žinoti, o vis tiek nežinai. ir nėra tokios enciklopedijos, kuri paaiškintų, kaip ir kur reikia eiti; ji mielai tau išdėstytų viską apie mikroskopu vos matomos ląstelės funkcijas, bet nė už ką nepasakys, kas per velnias yra gyvenimas. keturi nulis keturi, failas nerastas.
kartais belieka tik stebėti pasaulį pro langą. bijau, kad mano istorija niekuomet taip ir neprimins švelniai banalaus filmo, kur kamera lėtai pritraukia mylimojo žvilgančias akis ir fone įjungia kokią nors tūkstančius kartų girdėtą dainą, kurios pavadinimo niekuomet nežinojai, tačiau pameni kiekvieną kūrinio natą.
aš kartais bijau. bijau, kad po tų dešimties dienų ar po dviejų savaičių kažkas sprogtų. matyt, tada pradėtumėm kalbėti tokius dalykus, kaip kur-tu-buvai-visą-mano-gyvenimą ir kodėl-viskas-taip-sudėtinga. ir gal apsiverktumėm, imtų lyti, tavo balti marškiniai ir mano geltona suknelė priglustų prie odos, o kamera lėtai pritrauktų mano žvilgančias akis. nepatikėčiau, jei po viso šito ekrane nenušvistų žodžiai pabaiga ir vaidino (aktorių sąrašas pagal pasirodymo eiliškumą).
cituoju m'art žodžius: Žmogiška, bet kas nori būti žmogumi? Tik ne šiais laikais..
- - -  - - -  - - -


- Let's play a game, Sailor.
- Okay.
- It's called 'Make me special'
- What are the rules?
- Only one. Just tell me something.
- Something...
- Something other people don't know about you. Something secret.

/trumpa scena iš filmo Perfect sense

Komentarų nėra: