ketvirtadienis

heart-shaped coffin'

nežinau, kaip ir kuo pateisinti savo tylą. matyt, raštelis dėl kažkada praleistų pamokų nesuveiks. ir ar apskritai tylą reikia pateisinti.
rodos, viskas taip iškalbėta, kad jau nebėra kur. esam atskiruose pasaulio kraštuose, kiekvienas su savo laiku. nors kartais manau, kad sėdim ant tos pačios sofos, tik skirtinguose galuose. mus skiria šviesmetis.
- - - - - - - -
kas tas gyvenimas ir kas ta mirtis. kur mes prasidedam ir kada pasibaigsim. kiek kainuoja lėktuvo bilietas į islandiją ir kiek į šiaurės dakotą. kas man parodys minesotos debesis. sakei, kad the best things in life are wild and free. tikrai, nes kai kambaryje turėjau tik lovą ir gitarą, man nieko nereikėdavo, nes sėdėdavau ant nutrintų grindų ir kartu su edžiu vederiu dainuodavau oh i, i'm still alive. tada dar nežinojau the smiths ir jų iki skausmo to die by your side is such a heavenly way to die, tada dar nežinojau, kas yra baimė neturėti gyvenimo. norėjau paklaust, kaip ten tu, bet atsakei, kad i'm still listening to the double-decker bus song.
- - - - - - -
kartais viskas, ko noriu, - tyliai sukalbėti american prayer svečiuose pas jim'ą paryžiuj.
- - - - - - -
sad day is sad. kurtas išėjo. jau aštuonioliktą kartą.
- - - - - - -
galbūt tai ir yra mano tylos pateisinimas. tebūna. tebūnie.
kiek keista susitarti su žmogumi, kad liksim draugais iki gyvenimo galo. dabar to galo ir bijau.

1 komentaras:

m'art rašė...

labai egzistencialistinis įrašas. labai artimas.