pirmadienis

numb

galvoju, ar kas nors galėtų sutvarkyti mano stalą. bent jau paviršių, nes ko čia tik nėra. ko čia tik nėra. tavęs, nebent. pažerti skalbinių segtukai ant grindų, ir tik dėl šiandien naujai pradėto kvepalų buteliuko renkuosi pieną vietoj vyno. rašau it kokia lietuvos ryto žurnalistė - kiekvienas sakinys naujoj pastraipoj, bet žinot, kartais pagalvoju - tebūnie, tebūnie mano iki skausmo sušalusios kojos, mano sujauktas stalas, visi trisdešimt trys laiškai šlamšto skiltyje, visi neparašyti ir neatrašyti, visi nepasakyti ir sakyti tūkstančius kartų, tebūnie tai, ką tyliu, tebūnie tas vėjas ir lietus man į langą, ir mirksinti lempa vonioje, ir tie segtukai ant grindų... te bū nie te bū na man tik reikia laiko mašinos pirmam ir nepaskutiniam kartui. tai va

Komentarų nėra: