šeštadienis

naktys/vakarai. part iii

brace yourselves, šįkart - nemažai prancūziškų atradimų.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Tenacious D in the Pick of Destiny. šį žiūrėjom vieną nelietingą popietę po geros dozės džiazo. sakė, man turbūt patiks. ir patiko. juokinga, kai kur net kvailoka istorija, bet vis dėlto pilna geros muzikos, jack black pamišėliškumo, o kur dar dave grohl šėtono vaidmenyje...
 Jeux d'enfants (Love me if you dare). filmas, nuo kurio prasidėjo manoji prancūziško kino manija. nesibaigiantis žaidimas ir jokių ribų nebuvimas, žavaus šarmo pilni veikėjai bei kone kiekvieną sekundę augantis jausmas. papildomi pliusai už netradicinį pabaigos sprendimą ir tą akimirką, kuomet mergina užrištomis akimis stovi ant bėgių, o jai už nugaros artėja traukinys.
 Les chansons d'amour (Love songs). a musical interpretation of three lovers living in paris - - - enough said, kaip sakoma. tačiau šį filmą buvo smagu žiūrėti. žavūs aktoriai, dar žavesni vaidmenys ir puikios prancūziškos dainos, kurių klausytis norėjosi net ir ekrane nustojus bėgti titrams.
 Les amours imaginaires (Heartbeats). the story of three close friends who are involved in a love-triangle. taip, prancūzai mėgsta skaičių trys. anaiptol - aktoriai gražūs, vaidyba puiki, negęstančios cigaretės tarp pirštų, saldžios šypsenėlės ir louis garrel prieš pat pasibaigiant filmui. sakyčiau, įdomu.
 La frontiere de l'aube (Frontier of down). gana stipri drama. juodai baltas žvilgsnis į žmones kaip į atskiras planetas, kurių orbitos kertasi, tik gal ne visuomet laiku ir ne visuomet vietoje. kas po to? conventional happiness. scary, isn't it?
  La belle personne (The Beautiful person). filmas apie jaunus žmones, jų chaotiškumą, savęs ieškojimą, praradimus ir atradimus.
 Dans Paris (Inside Paris). vos pasibaigus šiai juostai, aš ją oficialiai pakrikštijau savo kalėdiniu filmu, tad dabar kiekvienais metais, kol televizoriai šimtąjį kartą rodys home alone, aš, palikusi degti tik stalinę lempą, nersiu į šią istoriją. komiškos situacijos, paryžietiškos kalėdos, puikus pateikimas, šeimyninės peripetijos, nuostabūs aktoriai ir louis garrel genialumas. plojimai režisieriui už filmo last days plakato šmėstelėjimą fone.
 Silk. filmas, kuris savo laiku taip pat buvo sukėlęs nemažai kalbų. aš jį žiūrėjau vien dėl michael pitt, nes buvo įdomu pamatyti jį visiškai kitokioje aplinkoje, tačiau filmas katarsio nesukėlė ir jam rašyčiau tik septynetą. vien už michael akis ir gražius vaizdus.
  Ask the dust. prieš gerus metus teko knygyne vartyti knygą, pagal kurią sukurtas šis filmas. tiesa, pažiūrėti jį pavyko tik iš antro karto (reklamų per tv kaltė), ir nors vertinimas imdb.com siekia vos 5.7, man patiko. galbūt kartais ir apima jausmas, kad kai kurios vietos kiek per daug ištęstos, bet visuma verta dėmesio.
 Little ashes. buvo gan smalsu pamatyti, kuo gi robert pattinson verčia aikčioti ir alpti tokią gausybę panelių. na ir ką gi. šiaip - nieko gero. praėjus pusvalandžiui, ėmiau dairytis pro langą. praėjus dar vienam - labai įdomi pasirodė net balta siena. džiaugiuosi, kad salvadoras dali nematė šio filmo.
  Please give. prieš žiūrėdama mažai ką žinojau apie filmą, tad kažin kokių lūkesčių neturėjau. šeimos istorija. gyvenimiška, neperspausta, vietomis priverčianti nusišypsoti. lengvas kąsnelis, kai nesinori nieko, kas verstų daug mąstyti. lengvas, bet ne banalus.
  Restless. jį geriausiai apibūdina trys žodžiai: gus van sant. taip - jis mano mėgstamiausias režisierius, ir taip - man patiko visi jo filmai, kuriuos mačiau. šis - toli gražu nėra išimtis. subtili ir kiek kitokia dviejų išskirtinių asmenybių istorija. įtraukianti. įkvepianti. didelis pliusas - filmo garso takelis, pradedant bitlais, baigiant bon iver.
 True grit. po filmo apėmė labai jau vienareikšmiška nuotaika, kurią geriausiai apibūdina klausimas - what the f-ck did i just watched? aš tiesiog negaliu pakęsti istorijų, kuomet mažos mergaitės vaidina supermenes ir yra visiškos bebaimės. bet ne vien tame esmė. filmas kažkoks nekoncentruotas. antrąkart nežiūrėčiau. nors mielai ir pirmąkart būčiau nežiūrėjusi.
 Johnny English Reborn. laukiau jo nuo pat tos akimirkos, kai spaudoje pasirodė nuotraukos iš filmavimo aikštelės. taip, galbūt ši dalis nėra geresnė už pirmąją, bet aš juokiausi, ir juokiausi nuoširdžiai, nes rowanas atkinsonas žino, ką daro, o daro gerai. žiūrėčiau dar kartą.
 Ma mere (My mother). filmas, kuris daugeliu atvejų priminė savage grace. atviras, kas ir būdinga prancūzams. antrąkart turbūt nežiūrėčiau, bet ne dėl intymių scenų, kurios, ko gero, užima panašiai pusę filmo. tiesiog nuotaika, apimanti po visko, ganėtinai tamsi.
 Ensemble, c'est tout (Hunting and gathering). tiesiog šedevras. šviesus, šiltas ir malonus filmas. žinoma, kiek nuspėjamas, bet tai magiškumo nė kiek nesumenkina. rekomenduoju.
 De vrais mensonges (Beautiful lies). negalėčiau žarstyti daug pagyrų šiam filmui. perspausti (vietomis net per daug) veikėjai, pati istorija irgi kažkuo nėra išskirtinė. kas keista - net audrey tautou nesižiūrėjo savo vaidmenyje. jei kada neturėsit ką veikt, tiks, bet yra ir geresnių.
 Hors de prix (Priceless). visiška priešingybė prieš tai aprašytam filmui. nekasdienė istorija ir po linksmomis situacijomis slypinti gyvenimo prasmė. peržiūrėjusi, į savo dar nerašytą to-do-list pasižymėjau, kad ateityje ir aš norėčiau su mylimu žmogumi naktį važiuoti prie jūros su motoroleriu.
Howl. gan netikėtas atradimas, tačiau vertas dėmesio. žvilgsnis į alleną ginsbergą, sukėlusį šiokią tokią revoliuciją literatūros pasaulyje. tiesa, prieš žiūrint reikėtų bent kiek pasidomėti jo biografija, nes kitaip dauguma detalių praslys tiesiog nepastebėtos.
 Breakfast club. labai nuotaikinga pusiau komedija-pusiau drama, patvirtinanti faktą, kad kartais visai nepažįstamas žmogus gali būti pats artimiausias. smagus filmas, vietomis kiek naivokas, bet vertas žiūrėjimo.
 99 francs. šį norėjau pamatyti jam vos pasirodžius, bet per visus atidėliojimus tai padaryti pavyko tik praėjus penkiems metams. tačiau dėl to džiaugiuosi, nes kažin, ar tuomet būčiau buvusi pajėgi suprasti/atrasti viską, ką pavyko iš filmo išpešti prieš kelis mėnesius. smagi, ironiška ir velniškai teisinga komedija/drama. jei ieškot gyvenimo prasmės - žiūrėkit. jei neieškot, nes galvojat, kad jos nėra, - žiūrėkit. juk tik šimtas minučių, kurios gali daug ką pakeisti.

7 komentarai:

Anonimas rašė...

Parašyk apie knygas. Tik pačias geriausias.

Miglė rašė...

Tiek nuorodų iš pastarųjų įrašų išsisaugojau, žinosiu, kaip išgyvent, kai filmų badas apims. Ačiū, kad daliniesi, Greta :)

Greta. rašė...

turėsiu omenyje. ačiū už idėją!

Greta. rašė...

malonu, kad radai ką nors dar nematyto. tikiuosi, patiks. :)

mėlyna avis rašė...

kokia daina dabar tavo galvoj, mm?

Greta. rašė...

šią akimirką - - - - Ravenna Woods - In the world: http://www.youtube.com/watch?v=1tXeeM92hwk

Agnė rašė...

Eh, mane kartais taip apima neviltis, kad gerų filmų pasaulyje tiek daug, bet kiek laiko tenka sugaišti žiūrint visokį šlamštą kol tuos gerus randi ... :/ Ačiū už filminius patarimus - į būtinų peržiūrėti sąrašą įsirašiau tikrai nemažai. :)