ketvirtadienis

naktys/vakarai. part i

trumputės santraukos to, ką mačiau. gal rasit ką nors sau, gal rasit ką nors parekomenduoti man. dalinkimės!
 - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
 Departures. tiesą sakant, labiausiai sužavėjo violončelė plakate, gal todėl nelabai ir gilinausi į filmo aprašymą prieš žiūrėdama. negaliu sakyti, kad nepatiko. filmas įdomus, puikiai atskleidžiama kitokios ir kiek svetimos kultūros kasdienybė. yra gražių vietų (ypač ta apie akmenis-laiškus).
 The Cider House Rules. kažkada norėjau skaityti knygą tokiu pačiu pavadinimu, bet pažiūrėjus filmą noras dingo. žinau žinau - don't judge the book by its movie, bet man kažko trūko. o gal tiesiog tikėjausi kitokio siužeto.
 Paranoid park. kažkada šį užtikau tv programoje, o dar žinodama, kad filmą režisavo gus van sant, nepraleidau progos pasižiūrėti. ar rekomenduočiau? sunku pasakyti. pats siužetas, matyt, daugelio nesužavėtų, bet jei bent kiek mėgstat tai, kaip van sant pateikia savo veikėjus ir jų pasaulius, - tuomet taip.
 Trainspotting. gerai, kad prieš žiūrėdama buvau suspėjusi perskaityti welsh'o romaną, nes kitaip daug ko būčiau nesupratusi ir šis filmas tebūtų likęs atmintyje kaip vienas iš tų apie beviltiškus narkomanus, etc etc. jei žiūrėsit originalo kalba, susiraskit ir subtitrus. nebent, žinoma, škotų akcentas jums nekelia problemų.
 Heima. sigur ros, muzika, gamta, istorijos, dangus. meniškas žvilgsnis. gali būti, kad po filmo kils noras skristi į islandiją.
 Unmade beds. nežinau, kodėl prie šio filmo žanro yra žodis komedija, bet tebūnie. filmas nėra tradicinis. kiek keistokas. gali pasirodyti nuobodus, neišbaigtas, bet tai įmanoma tik tuomet, jei tingėsite pažvelgti į viską giliau. yra užsirašymo vertų frazių.
 Taking Woodstock. dvi valandos music, love and peace junginio. neprailgstantis, originalus, o kur dar emile hirsch ir jo keistas, šypseną keliantis veikėjas.
 2 Days in Paris. juokingas, ironiškas, paryžietiškas, meniškas, su netikėta pabaiga, apie kurią negali negalvoti dar bent kelias valandas. žiūrėkit, jei patinka julie delpy, žiūrėkit, jei norit į paryžių... tiesiog žiūrėkit.
 Nick and Norah's infinite playlist. smagus geros nuotaikos užtaisas lengvam vakarui.
 Good Dick. tiesą sakant, nė nenumanau, kaip šis filmas atsidūrė mano sąraše. pusė jo - šioks toks nesusipratimas, kuomet sunku suvokti, kaip ir kodėl ir kas iš tiesų ten vyksta. bet bent jau pabaiga graži.
 Dinner for Schmucks. nežinau, kodėl atsiliepimai apie šį filmą yra pakankamai vidutiniški. pati jį žiūrėdama ir šypsojausi, ir juokiausi, ir galvojau - va šią frazę reiktų užsirašyti. viena iš jų: So dare to dream. Dream your wildest dreams. You can climb the highest mountain. You can drown in a teacup, if you find a big enough teacup. And if somebody tells you that you can't do something, you say, 'Yes, I can. 'Cause I'm doing it right now!'
 The Science of Sleep. vienas vienintelis žodis: originalumastobulumasišradigumasunikalumas. daugiau nei puikus filmas, kurį dar ne kartą norėsis žiūrėti.
 Amaya. liaupsės, liaupsės, liaupsės. mačiau jį vos prieš tris mėnesius, bet tikrai neradau filme to, ko tikėjausi. tiesa - knyga puiki. bet filmas... nepaisant tos nesibaigiančios tylos, gražių vaizdų ir begalės nutylėjimų, antrąkart jo nežiūrėčiau.
 Norwegian wood. kelis metus lauktas, tačiau to laukimo vertas. gražus, subtilus, pakankamai taupūs dialogai, jokio daugiažodžiavimo, nėra nieko, ko nereikia. puiki ekranizacija.
 Coffee and cigarettes. ne kiek filmas, kiek gyvenimas. ne kiek aktoriai, kiek žmonės. aplodismentai už idėją ir gerą išpildimą. everything looks beautiful in black and white.
 Love actually. ar dar apie jį ką nors reikia?..
 Imagine: John Lennon. šį žiūrėjau, regis, vos perskaičiusi jono meko knygą trys draugai. šimtas minučių muzikos, dokumentikos ir istorijos.
 A love song for Bobby Long. gražus, kupinas literatūros filmas. nenusaldintas. puikiai tiks ramiam vakarui su karštos aviečių arbatos puodeliu.
 Letters to Juliet. taip, ir aš jį mačiau, nors vis dėlto nesu mėgėja to, kas dažniausiai būna skirta vadinamam mainstream'ui. nepaisant nuspėjamumo ir fakto, kad filmo pabaiga jau aiški po pirmo pusvalandžio, filmas malonus ir gal net šiek tiek įkvepiantis. o kur dar gael garcia bernal - - -
 (500) days of Summer. labai sunku rašyti apie puikius filmus ir nenaudoti tų pačių epitetų. šis - vienas iš tokių, kuomet tik dėlioji pliusus ties aktoriais, vaidyba, išpildymu, muzika, muzika, muzika ir pabaiga, kuri gal ir ne tokia, kokios tikėjaisi, bet visgi išspaudžia šypseną.

2 komentarai:

Miglė rašė...

Atsiverčiau, nusiteikus linkėjimų tau perduot, o čia kiek filmų pažėrei :) Kaip specialiai.
Dėl "Paranoid Park" dvejoju vis, ar žiūrėt, nes režisierius traukia, na, kaip ir sakai. Turbūt anksčiau ar vėliau ateis ir jam laikas.
Po "Heimos" noras skristi į Islandiją kilo. Iškart. Maža tyra pasaka :)
"Letters to Juliet" turbūt žiemą skaniausiai ir sueina, kai taip trūksta tos saulės ir šviesos, gali truputį prisimerkt prieš siužetą ir tiesiog gert saulę iš ekrano.

Aš seniai išsekau sinonimų geriems filmams ir turbūt dažnai skambu kaip užstrigusi plokštelė.

Ačiū už filmų aprašus, ačiū kad rašai, šilti šviesūs linkėjimai ir sveikinimai su pavasariu :))

Greta. rašė...

Šypt, ačiū tau! Tiesą sakant, neretai nežinodama, ką pažiūrėti, lendu į tavo blog'ą ir ieškau ko nors naujo. :))

dėkoju už linkėjimus ir mainais siunčiu gabalėlį saulės ir keturiolikos laipsnių šilumos. gražaus tau pavasario. :)