šeštadienis

meh

visą dieną klausausi lietaus. ir šniokščiu, regis, kartu su juo, išteku mažais upeliais iš svetimų žmonių plaukų, per pašiurpusią jų kaklo odą. graži beprotybė, bet vis tiek beprotybė - - - mano gyvenimas it filmo anonsas. parduočiau visas savo knygas ir šią akimirką išskrisčiau į kitą pasaulio kraštą, nes jau seniai nebėra ką prarasti, nes jau seniai nieko nebėra. kiek manęs likę dar gyvo. neturiu galimybės patikrint... taip ir sėdžiu susikėlusi kojas ant stalo, lydama į niekur. sakė, kad man patiktų paryžius lietuje, ir aš kažkodėl tuo net neabejoju.

Komentarų nėra: