ketvirtadienis

ar gali nors akimirkai mane palikti, - taip ir nepaklausiau. jei galėčiau, palikčiau save visam gyvenimui ir išeičiau mėlyniauti, nors ir nemėgstu voratinklių plaukuose, tačiau dievinu samanų kvapą. ar gali mane nors akimirkai - - - . kol viskas adatom sminga į pėdas kol viskas dūmais iš vos pravertų lūpų kol viskas keistais kvepalais ant riešų kol viskas - - - tik mano daugiskaita niekad nemokėjau tinkamai atsisveikinti. na žinot - taip, kaip iš tikrųjų derėtų. vietoj to tik bukai spoksau į rausvą ruoželį ant kairės rankos smiliaus, kurį ryte prisivėriau. dar trumpam išjungusi muziką stebiu du šauktukus prie savo vardo. jie taip gražiai parašyti, kad, regis, tuoj apsiverksiu

3 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Puikiai rašai, mergyt!! :)

Greta. rašė...

vėl du šauktukai. ačiū. :))

Anonimiškas rašė...

It’s great that you are getting ideas from this piece of writing as well as from our argument made
here.
Also see my web page: theseis ergasias