penktadienis

gone are the days

galbūt tai jau mano rašymų pabaiga, galvojau šluodama dulkes iš po lovos galbūt aš daugiau jau nieko gyvenime nedarysiu, tik sėdėsiu dieną naktį ant grindų, vakarais nejungdama šviesos, tyliai priglaudusi pirštų galus prie vėstančio arbatinuko. ir taip eis vasara, ruduo, žiema, visi septyni metų laikai, ir niekas manęs nebepažins, tik sakys, kad iš veido primenu jūrą. galbūt esu tik ištrauka iš kitam pasaulio krašte rašomos knygos apie tris brolius (aš tas ketvirtasis). belieka tik atsisveikint, tik atsidust, kaip eilėraščiuos nes vasario septynioliktosios ir yra tiktai tam, kad nukabintum nuo lango kalėdines lemputes

Komentarų nėra: