antradienis

paskutinė mano sentimentalumo akimirka 2

visą naktį į tavo akis pražiūrėjau. tarsi būčiau žvelgusi į žalią žalios jūros dugną, į kurį galiausiai nuskęs visi pasaulio laivai, visos valtys ir irklai, paleidžiami vėjo nugairintų rankų. ir bijojau, bijojau net sumirksėti. bijojau to paskutinio knygos sakinio, kurio gale net taško nėra
- you mean, without a full stop? - klausei.
ar galima nemėgti šeštadienių ir tavo istorijos tvarkaraščio, aplieto
-coffee, - tarei tartum sau.
ar galima nemėgti nuobodžių filmų, tavo naujo balto kilimo arba to, kad darydami skaidres per vieną valandą sugebam išrinkt tiktai foną - - - - we have a background. it means, that our slides are done. negalima... negalima net sujudėt, kai visą naktį žiūriu į tas akis. ir dar iš taip arti, jog, rodos, jos aprasos kiekvienąkart man iškvepiant.

1 komentaras:

Medžiojama Avis rašė...

jei tai tiesa, tuomet galėčiau sakyti o ką aš sakiau