sekmadienis

aš tik tyliu, tyliu. valgau braškes ir tyliu, tyliu. mano kambary beveik žiema. ir aš noriu sapnuoti
- - -  pasakyk, ką gi turėčiau atiduoti, kad galėčiau padėt galvą ant tavo peties - - -  tik ar aš tada užmigčiau, ak, pasakyk, ar užmigčiau - - - kas mes būsim po metų, po trijų, penkių? - vis dar neišsprūsta.
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -- - - -- - - - - - - -
po tokių amžinų vakarų aš tik tyliu, tyliu. kaip tie laikrodžiai, visi sustoję kaip tas šurmulys, kurio negirdėjau kaip tie saksofono garsai kaip tos mes

Komentarų nėra: