sekmadienis

žinai, - - jei galėčiau visa tai užrašyt... tačiau tik stoviu nugara atsirėmusi į duris ir klausau, kaip kažkas antrame aukšte nuo pat ryto gitara groja tą pačią melodiją. iš braukimo per stygas galima suprast, kad dar tik mokosi. kaskart užkliūna ties perėjimu nuo vieno akordo prie kito. jaučiuosi tarsi vagis šitaip klausydama. net beveik nekvėpuoju. gal net beveik nesu. ruduo čia prasideda saulei nusileidus. ir kai vakarėjantys debesys atsispindi ant mano stiklinio staliuko paviršiaus, suprantu, kad jei netyčia brūkštelėtum per jį pirštų galiukais, - - aš gal niekada jo nevalyčiau.
ak, visa tai kvaila. kartais reikia garsiai sau ištarti, kad suprastum, - v i s a t a i k v a i l a .
bet žinai, - kai užsimerkiu ir bandau prisimint tavo veidą, - aš negaliu. dėlioju tave iš atskirų atminties skiaučių, tačiau vienos visuomet pritrūksta. galbūt todėl šitaip trokštu sėsti į traukinį ir išvažiuoti į dykumą. kad ir dabar. kad ir šią minutę. į dykumą, kurioje įkalinčiau save tūkstančiai naktų. greičiausiai išprotėčiau jau po dešimties.
ruduo čia prasideda saulei nusileidus. tada sulėtėja dangus.
l ė t ė j a l ė t ė j a kol visai užšąla. ir gatvės tampa šiek tiek kitokios. ir jau nebe tokie šaižūs raudoni šviesoforo signalai. tuomet man taip reikia ėjimo į niekur. gatvėmis, pakrantėmis, tiltais. ėjimo negalvojant. ėjimo tiesiog tam, kad eičiau. bet bijau, kad toks ėjimas į Niekur pasibaigtų ties tavo durimis - - -.
et, jei tik galėčiau visa tai užrašyt - - - tačiau kai daina su žodžiais i can't wait for you apsuka septintą ratą iš eilės, kažkas antrame aukšte vėl paima gitarą.
i c a n ' t w a i t f o r y o u
i c a n ' t w a i t f o r y o u
i c a n ' t w a i t f o r y o u
o aš galiu. galiu. ir laukčiau. kiekvieną dieną trečią valandą prie pilies. visai kaip pirmąkart. ir vorai įpintų savo tinklus man į plaukus. ir paukščiai susisuktų juose lizdus. ir patvintų jūra po šalčiausios žiemos sniegui ištirpus.
i c a n w a i t f o r y o u
i c a n w a i t f o r y o u
i c a n w a i t f o r y o u

Komentarų nėra: