ketvirtadienis

pirmas sakinys visuomet būna sunkiausias. kadangi jį jau parašiau, turėtų būti lengviau. pamažu priprantu prie akimirkos tobulumo kai einam namo dviračių taku ir pro mus nuolat kas nors pravažiuoja net nežinau kodėl visada atsilieku vienu žingsniu gal visa tai tiesiog primena kadrus kuriuos užfiksavo pirmieji pasaulyje fotoaparatai - blykst - ir užsegu dar vieną švarko sagą - blykst - ir sustojam prie šviesoforo - - blykst - ir paspiri pirmąjį šio rudens kaštoną - - blykst - ir užvertęs galvą į dangų sakai - - - - it's not raining, it's not raining, it's only magic - - - and it doesn't exist
blykst - - blykst - - - blykst - kas gali būti jaukiau už tą tylą kai iš lėto aidim tavo-mano gatve

Komentarų nėra: