pirmadienis

paskutinė mano sentimentalumo akimirka

aš mačiau, kaip rašai laiškus. pradžia visuomet sunkiausia, sakei. kaip lėtai, žodis po žodžio raidė po raidės. tarp jų amžiams įkalini savo balsą; prieš išsiųsdamas triskart garsiai perskaitai. todėl man tavo laiškų reikia tik klausytis. klau sy tis klau sy tis klau sy tis žodžių, kurie dažnai - - - nei apie tave, nei apie mane. ir tuo pačiu apie mus. ir tuo pačiu apie nieką. ar mes - - niekur? ne, neatsakyk, juk mūsų net nėra, tai kaip gi mes galim - -

* * *

šiandien dangų dvidešimt šeši lėktuvai braižo kaip kad aš tavo rankas sušalusiais pirštais išraižyčiau
išrašyčiau dievaži, išrašyčiau

* * *

pradžia visuomet sunkiausia, sakei.

Komentarų nėra: