antradienis

o kas belieka einant ilgiausiu pasaulio tiltu ir lyg vaikystėj braukiant dešinės rankos pirštais per turėklus, vėjui beviltiškai kedenant garbanas, grojant red hotams, jaučiant situacijos absurdiškumą kvailumą beviltiškumą ir norą rėkti - - - tik šypsotis.

Komentarų nėra: