ketvirtadienis

jau einant senamiesčiu po kojomis sučeža lapai -
čežu čežu čežu
atrodo, kad vėjas juos plėšia ne nuo medžių, o nuo manęs. o iš manęs. ir kaip gera neturėti nieko nieko, tik tą akimirką. rudenį prisirinksiu pilnas kišenes kaštonų.

Komentarų nėra: