penktadienis

diena, kai iš palto ištrūksta sagos ir beveik beveik pakelia tiltą man dar bėgant per jį

ir aš vėl apie tą patį
ir aš vėl ten pat

ak, parneščiau tau šviesos akyse
perbėgčiau judriausią gatvę
lipdama per mašinų stogus
ištrinčiau kiekvieną kada nors parašytą žodį

ir laukčiau
laukčiau milijonus metų
nes aš nerūkau
aš tik rūkais, tik iš rūkų

juk dieviškam vakarui
dievų nereikia, juk nereikia?

reikia tik septinto kavos puodelio šiandien
ir dar vieno prancūziško filmo.

ak aš ir vėl ten pat
išvogčiau tau visus obuolius
nuo tobulos obels tobulų šakų
mano-tavo gatvėj

ak ak aš ir vėl apie tą patį,
mano tūkstantį kartų - - -
aš ir vėl
aš ir vėl
 

1 komentaras:

Medžiojama Avis rašė...

man tik vienos sėklos užteks.
Kad tokia pati Tobula šalia išdygtų --
Tavo tūkstantį kartų --
Tavo -