penktadienis

aš į tavo akis kaip į dangų

maybe it's just me, bet vaikščiodama šio miesto gatvėmis suprantu, kiek daug turiu to, ko man galbūt jau nebereikia. ir vien todėl vakarais slankioju su a moll akordu grodama morrison'o moondance. vien todėl, kad kai pirmąkart klausėm tos dainos, mano mėlynas švarkas, du kartus permerktas lietaus, džiūvo tavo kambary. vien dėl to. vis dėl to. o aš - o aš ką? tik mintinai moku savo žingsnius iki tavo d trys. mintinai moku visus nukritusius obuolius ties posūkiu į dešinę. mintinai moku visus raudonus šviesoforų signalus. tik mintinai. ir nieko nieko daugiau. o aš - o aš kur? gal beveik kaip eilėraščiuos - man tik pažiūrėt... (kas, jei tai tu - mano džo, mano tūkstantį kartų nemylimas, mano tūkstantį kartų?..) gal ne šiandien. gal rytoj

Komentarų nėra: