antradienis

pastaruoju metu per daug trinties. dirgina kiekviena smulkmena, sminga į odą. vis dažniau neatsimuša. stygos įtemptos iki pamišimo. aukščiau jau nebegalima, aukščiau jau ir nebereikia. dar pagalvoju, - o kas, jei vieną dieną užversčiau paskutinįjį Visko puslapį? o jei jis užsiverstų pats? vėl kažkokia matrica. ir ne trys d. ir ne du d. kiek baisu, kad kada nors išvaikščiosiu visą Valhalą. pereisiu visus prologus, lygius, susidėsiu visus negyvus drugius į kišenes. ir kas tada? ir kur man toliau? vėl kažkokia matrica. šiandien mane sulijo kokį 100 kartų. visus 100 kartų rankoje turėjau skėtį. violetinį. neišskleistą. aš tik šiaip, gatves spalvinu. kai jau nebėra kur. ko jau ko, bet niekad negalvojau, kad kažkas gali pavogti svajonę. summersummersummertime

Komentarų nėra: