ketvirtadienis

vakaras, kai nežiūrėjau (...)

vakaras.rytas.vakaras rytas.vakaras.rytas
kažkas be perstojo rūko balkone visą vakarą.rytą.vakarą o aš pamažu pamažu nuodiju save tais dūmais, besiskverbiančiais į mano kambarį pro pravertą langą. nuodiju save kava, miegu, karščiu, ledukais, tirpstančiais stiklinėj. ir dūmais.
pasirodo, kažkas čia vis dar slankioja.
varsto duris
išberia neslaptus nemeilės neraštelius iš stalčių
ir ak ak ak kaip žavu kad nusišypso.

(kažkas vis dar rūko balkone.)

1 komentaras:

Sum rašė...

Nuoširdžiai užjaučiu.
Kartais ir man tenka susidurti su tokia problemėle...
Nemėgstu kai prieina į mano gyvenamą patalpą dūmai:
ar tai sudegusios naftos(pvz benzino), ar tabako...