sekmadienis

niekas nieko niekam niekaip niekur nie-ka-da

koks didis negyvenimas

per dvi dienas į tris dešimtis puslapių surašiau kiek daugiau nei du tūkstančius metų ir dabar pirmas pasaulinis karas atrodo kaip itin menka, bet vis dėlto šviesa tunelio gale. per klavišus be perstojo daužo šopenas. šiandien gavau dovanų mačernio knygą su visa kūryba, laiškais ir straipsniais, todėl desperatiškai šnarinu puslapius ir ieškau tų eilėraščių, kurie kartą tobulai aidėjo jo poezijos skaitymuose. jaučiu, kad ši knyga bus puikus ne vienos nakties nuotykis. bet - tik tada, kai pabaigsiu ivanauskaitę. bet - tik tada, kai godžiai suvartosiu antrą murakami 1Q84 dalį. bet visa tai - tik tada, kai prasidės gyvenimas. o dabar - pirmasis pasaulinis, mielieji.

Komentarų nėra: