ketvirtadienis

kita ledo pusė (tirpstanti)

kur mes esam, džo? aš - kažkur, tu - - - kažkur aš - niekur, tu - - - niekur

visai kaip eilėraščiuose -

ir atrodo kad miesto nelieka 
ir atrodo kad miesto nebuvo

- arba -

pabūk dar vėjuotais delnais po mano patalu

- arba -

keista kaip dieviškai keista 
ant kelių tau galvą padėjus 
įaugti plaukais ir numirti.

aš nežinau, ar mes grįžtam. ar mes apskritai kur nors einam (išeinam)? tu tyliai dainuoji vėjus o aš sakau kad esi mano vėjas bet tu tik toliau dainuoji - - - lietų. ir saulę. ir dangų. ir atrodo kad miesto nelieka... nelieka buvimo. kur mes esam, džo? 

eilėraščiuose -

sulopyti veidrodžiai lapkričiais byra

- ir dar -

išmėčiau save po karalystės tiltais.

1 komentaras:

Anonimiškas rašė...

Brandos ir subtilumo.
Pamatas kaip ir yra.