trečiadienis

kai tik aš taip mokėsiu

norisi uždusti nuo audros. nuo to tvaiko iš debesų. kaskart išsigąstu, kai į langą atsitrenkia naktiniai drugiai. kaskart krūpteliu. kaskart vis kitaip. vis taip pat. vis vienodai. matau tobulą debesį už lango. kai užsimerkiu - nebematau. ir be galo ir be pradžios net ir be vidurio noriu į paryžių. ten, kur lyja, ten kur eičiau basa senos pakrantėm, ten, kur visai nemiegočiau... aš nežinau, kodėl vis kalbu. kodėl vis tyliu, kodėl apsimetu, kad klausausi kažko, kas nieko nesako. ką tik žaibavo ir ką tik trenkė. per pirštus. želmenų liepsnelės. ir man taip gražu, kai gulėdama ant grindų nieko nesapnuoju. kai už lango tik lakštingalos ir dangus. ir dangus ir dangus ir. išmokau nebūti. taip kažkas pavadino knygą, taip kažkas nusikeikė. norėčiau ir aš. išmokti. būti - nebūti. numirt - užmigt. bet čia jau šekspyras. o kažkas vis be perstojo tiksi. viskas yra keista. filme two days in paris (sentimentalu?) buvo pasakyti geri žodžiai - keista, kad žmonės sugeba nustoti mylėti. kaip meilė ima ir pasibaigia, tiesiog per vieną akimirką. didžiausi jausmai pavirsta nieku. tuštuma. sentimentalu? nė velnio. nė trupučio. nė saulėtekio. aš tik vėjas ir dangus. aš tik vėjas. aš vėjas. vė jas vė jas vėjas jas jas ir dar kartais aidas.

6 komentarai:

Au - - rašė...

tai yra vienas gražiausių tavo įrašų. o gal tik vasara.
plius, džiaugiuosi, kad patiko jie. (:

Greta. rašė...

na, o aš džiaugiuosi, kad pasiėmei smiltelę iš šitos mano sąmonės srauto dykumos. :)

Miglė rašė...

Gražu. Dar šiandien skaičiau apie Paryžių, o dabar priminė tai, prižadino norą būti ten.

Greta. rašė...

Paryžius niekuomet nesibaigia... :)

MŪZA. rašė...

beprotiškai beprotiškai kai kai

Pritariu Aušrai. Vienas gražiausių. Kai per odą ir sielą kažkas bėgioja skaitant.

Greta. rašė...

matyt tai pilnatis. :)