antradienis

dažnai ateinu čia, kai neturiu ką parašyti. visai kaip dabar, laikrodžiams tiksint. norisi, kad tiksėtų garsiau ir greičiau. kad išauštų birželio keturioliktos popietė, kai parėjusi namo nusiausiu garsų nekeliančius batelius ir basomis kojomis vaikščiodama po saulės įšildytas kambario grindis kartosiu - vasara vasara vasara mano... kad tik greičiau, kad tik tiksėtų. stalas nuklotas lapais. knygomis. sąsiuviniais. lapais. lapais. lapais. man patinka prancūzijos istorija. bet ne lie tu vos. čia kaip vienam eilėrašty: LIE TU VA LIE TU VA TU LIE VA atleiskit, patriotai. esu kaltas, esu kaltas, esu labai sniegas... prieš eidama į egzaminą vis perskaitau (jau gal net mintinai moku) dvi kalbeles. nežinau, ar tikrai padeda, bet kaskart grįžtu nudegintomis rankomis. o dabar - fašistinė italija. ekonominė krizė. hitleris. ir vėl pradėsim kariaut.

Komentarų nėra: