šeštadienis

2011, paryžius.

ei džo!.. - norėtųsi surikti persisvėrus per langą. šaukti tol, kol lietus ims merkti mano plaukus, kol jie sulips į atskiras sruogas, kol pati pradėsiu lyti. šiąnakt žaibuoja, o aš po kiekvieno blykstelėjimo skaičiuoju - vienas, du trys, keturi... jaučiu artėjimą. jaučiu atėjimą. ėjimą ten, kur negrįžtama. iš kur nepareinama. kurtinantis griausmas - atrodo, kad skyla dangus, kad dūžta visi pasaulio veidrodžiai, pasipila vynas iš taurių nudažydamas baltų marškinių rankoves... (blyksteli. vienas, du trys...) o kas, jei dievo nebūna? jei jis net save išgalvojo. jei jis išgalvojo viską - tą tylą prieš audrą, danguje besiblaškančius paukščių pulkus, mano rankas, mano pėdas... o jei galų gale nieko nelieka? o jei nieko nebuvo?... (griausmas) ir jei net manęs nėra. ir jei net tavęs. (blyksteli. vienas, du, trys, keturi...) laukiu, kol lietus pripila delnus vandens, kol prilyja akis. tada atrodo, kad skęstu. tavo jūra plazda virš mano galvos. (griausmas) šiąnakt taip vieniša. išjungiu šviesas ir iš tikrųjų nieko nelieka. tik aš, persisvėrusi per langą, šaukianti, - ei džo, ei džo, ei džo!..
...iki kol prašvis. (blyksteli. vienas, du...)

2 komentarai:

Miglė rašė...

Muzika patiko. Linkėjimai į lietingą naktį :)

Greta. rašė...

patinka kai patinka
patinka kad patinka
Šypt. :)