penktadienis

Šiandien valandą klūpėjau ant grindų ir rankiodama dėlionės detales iš gabalų lipdžiau dangų. Mėlyną mėlyną. Kažkodėl man niekuomet netrūko (ir netrūksta) kantrybės smulkmeniškam, kartais prasmės neturinčiam, bet padedančiam išbėgti iš savęs darbui. Galvojau apie vaikystę. Kaip viskas buvo paprasta - nusivalai žemėtus delnus į suknutę ir bėgi toliau. Tada saulė leisdavosi į obelis. Tada vis bandydavau nupiešti balandį. Ir man vis neišeidavo. O dabar?.. Dabar klūpiu ant grindų ir vis lipdau dangų. Mėlyną mėlyną.

Komentarų nėra: